Viešnagė Provincijoje

Užklausa išvykai buvo labai paprasta: noriu vasaros ir dar noriu noriu pievų bei laukų. Taigi netiko pernykščiu sniegu vis dar neatsikratę kalnai. Taip pat netiko tarp kalnų ir jūros įssipraudęs pakrantės kurortynas. Išvažiavom į Provinciją. Lūkesčiai buvo daugiau nei viršyti. Vasaros buvo su kaupu. Kaupas vėlėsi apie kojas karšto oro sūkuriais. Laukų buvo visokių dydžių ir spalvų. Pievų – ne prūdais. Bet šitoj vietoj prisiminiau moksliniais tyrimais pagrįstus optimistų pamokymus ir greit perskirsčiau lūkesčių grafas. Pievų lūkestį perskaičiavau laukų lūkesčio naudai. Gavosi labai subalnsuota lūkesčių ir rezultato harmonija.

laukai laukeliai, visokių dydžių ir visokių spalvų

Kas naujesnio Provincijoje?

Provincijoje jau prasidėjo rugpjūtis. Ne rugpjūčio mėnuo, o toks žemės ūkio reiškinys dar vadimamas bendresniu javapjūtės terminu. Vardan politinio korektiškumo verta paminėti, kad Provoincijoje augina ir pjauna kviečius. Sako, iš jų skanesnės bagetės gaunasi. 

žinau, kad esat matę nupjautą javų lauką, bet negaliu tuščiažodžiauti be vaizdinio įrodymo

Gėliapjūtė tik įsivažiuoja. Levandų laukų pakraščius kiek aptrypė ir apskabė įvairūs svieto perėjūnai. Bet po teisybei, nedaug iš jų žalos, nes jie būriuojasi tik pakelėse.

ech, miesčionys..

miesčionių siaubui kombainai jau išvažiavo į laukus

po savęs siaubūnai kombainai palieka tik levandų ražienas.. 

Levandų pjūties laukia ir bičių frontas. Nelengvas darbas įsisavinti nesibaigiančius hektarus gėlių. Juolab reikia vykdyti ir šalutines pareigas - baidyti per giliai į levandas įsibridusius miesčionis.

darbo vabalų daugiabučiai

Saulėgrąžos tvarkingai sukinėjasi paskui saulę, bet sėmkos dar mailiaus stadijoje.

sėmkų dar reikia luktelt

Migdolai užderėjo gausiai. Tik bėda, kad bjaurybės kirmėlės įsimetė. Kita vertus, yra kraštų, kur kirmelėtais vaisiais labai džiaugiamasi, kaip kažinkiek natūraliais.

romantiškas vaizdelis sukomponuotas iš levandų lauko ir migdolo medelio

o čia vaizdelis tundroms, kurie nematę migdolo pūkuotoje stadijoje

Slyvukai jau prinokę. Tiesa, mėlynieji kiek atsilieka nuo geltonųjų ir raudonųjų. Bet taip tik geriau - juk visus išsyk nulesioti sunkus uždavinys, net alkaniems rytų europiečiams.

pakelėj, pakrūmėj dykas maistas auga, kas?

Ažuolynų medelynai-krūmynai lėtaeigė žemės ūkio kultūra, be to, dar ne ruduo, tad neskubėsim skaičiuot giliukų.

žinau, žinau, labai sunku lietuviui žiūrėti į šitaip neoriai auginamus ąžuolus

Sraigės šaunuolės pačios sau sėkmingai veisiaisi. Vienok, šitų gyvių kolektyvinėj atminty aiškiai parašyta - nepamiršk, kur gyveni: užaugsi didelė - būsi gražiai suvalgyta.

laisvaeigė sraigiukų plantacija

Kas dar geresnio Provincijoje? Provincijoje visada būna geros kainos. Pavyzdžiui, bagetė čia kainuoja 87ct. Tiems, kas nežino paminėsiu, kad Nicoje už bagetę plešia 90ct.

Būkim turtingi ir teisingi. Ne viskas Provincijoje žydi ir klesti. Vietos kavinėje pusryčiaujant vis negalėjau apsipręsti kas prastesnis – kava (mažu iš giliukų virė) ar krosanas. Mintyse atsiprašiau negražiai apkalbėtų Iki krosanų. Vakare dilema išsirišo. Visų neskaniausias karštas šokaladas. Galbūti šiuose vietose tikima burtais, atseit suplakus šiltą pieną ir pabarsčius kakava pamurmėjus abrákadabrá gausis karštas šokaladas. Vienok, nepatikimas dalykas burtai. Bet šitai irgi įrašiau į kaupo sąskaitą. Jugi tam ir važiuojama į Provinciją, kad pasigrožėtum, koks esi kultūringas ir visokeriopai išlavintas. Kad neprarasčiau šito gero jausmo, apie puikų vyną ir kitus išragautus gardėsius nepasakosiu .