Į Rotšildų vilą (Villa Ephrussi de Rothschild, oficialiai vila priklausė vienai Rotšildaitei, bet kadangi ji statyta už iš tėvo paveldėtas lėšas, tai nebus didelio nesiskaitymo su teisybe, jei ją vadinsiu Rotšildų vila) nukreipiau bent kelias svečių pamainas, kol galiausiai
neištvėriau ir pati nuėjau patikrinti kas ten per raškažius veisiasi. Ilgiau
nei metus apsimečiau, kad didžiuojuosi: „manęs tai tokiosvisokios nulaižytos,
turistų numindžiotos vietos nedomina.. ai žinote, tiesiog ne lygis.. o dar ir
bilietas brangus..“. Kad to išdidumo nepasirodytų per maža tą vietą nuosekliai vadinau
Rotšildų ferma. Ir skamba oriau ir mano valstietiškai prigimčiai suvokiamesnė
sąvoka.
tikrai tas namelis nėra neaprėpiamo dydžio, bet gi ir vadinasi vila, o ne rūmai |
Kaip ta vila atsirado ir kas tokia buvo Beatričė Eprusienė Rotšildaitė
Beatričė gimė 1864 m. rudenį – tuo metu mūsų tauta tvarstėsi sukilimo
žaizdas ir nusiteikinėjo pogrindinei lietuvybei. Ūgtelėjusią mergaitę rašto ir
kitų dalykų mokė namuose, bet ne prie ratelio palinkusi mama ir ne paslapčiom,
ir net ne lietuviškai, mat Beatričei nusisekė gimti tokioje šeimoje, su kuria
skaitėsi visokieten carai, karaliai, grafai, baronai ir mažne visi pasaulio galingieji ir
turtingieji. Tuo metu ant svieto buvo labai nedaug turtingesnių padermių už bankininkų Rotšildų gentį.
Kol dar nespėjote labai smarkiai supavydėti Beatričei laimės nesimokyti
graždankos, priminsiu, kad tais laikais auksinio jaunimo sluoksniuose nebuvo
mados piktybiškai taškyti tėvų pinigus, gyventi vakarėliuose ir po bikiniu blaškytis
nuo vieno blizgaus viršelio ant kito. Tais laikais vaikai žinojo savo
pareigas. Devyniolika metų užgyvenusi Beatričė ištekėjo už teisingos partijos:
vos penkiolika metų už save vyresnio tėvo draugo Mauricijaus Eprusio (Maurice Ephrussi). Ponia Eprusienė gyveno plačiai ir turtingai, bet nebūtinai pabrėžtinai laimingai
(tas saldus žinojimas, kad ir turtuoliai verkia..). Vaikų jiems nesigavo, o
vyras vis nuosekliau ir vis nesėkmingiau lošė. Kai pradėjo matytis, kad
šeimyninė (ne)laimė gali baigtis bankrotu Beatričė ėmė ir išsiskyrė. Po metų, 1905
m. mirė Beatričės tėvas. Tada
prasidėjo Beatričės, kaip laisvos ir neįsivaizduojamai turtingos moters
gyvenimas.