Japoniškas sodas Monake

Šiandien besidomėdama olandiško gyvenimo naujienomis apturėjau déjà vu – kaip peržiūrinėčiau savo nuotraukas apie japonišką sodą Monake. Tiesa, nežinau, ar Monako japoniškam sode būna ruduo. Ta proga nusprendžiau pastumti į šalį Šventą Asyžių jau bene mėnesį laukiantį, kad jo ardesu parašyčiau kokį gerą žodį. Kantrūs tie šventieji.. O mane šiandien patraukė ant puikybės pasirodyti, kad ir aš esu buvus japoniškam sode.

daugiabučių papėdėje kulūs varteliai į išukuotą ir išglostytą pasaką apie Japoniją

Monakas yra nuostabi daugiabučių valstybė. Čia dangoraižiai lipa į kalnus, o jei lieka trys pėdos žemės, kur jau nebeina įkomponuoti daugiaukščio, tuosyk ten pasodina parką. Parkui įsteigti čia net nebūtina ieškoti laisvos žemės, kitą kartą užtenka ir laisvo stogo. Japoniškas sodas - vienas prabangesnių jis įsitaisęs ant 7 žemės hektarų. Ir ne šiaip susirietęs ant kokio skardžio pašaliuko, o patogiai išsitiesęs palei jūrą Monte Carlo papėdėje.

Nesu aš buvusi Japonijoje, o ir po kitą japonišką sodą vaikščiojau tik Vilniaus botanikos parke, tad mano kompetencija pamatuoti Monako Japoniško sodo japoniškumo lygį tikrai nesiveržia per kraštus. Kultūros dienų Monake proga čia buvo išstatyti pieštiniai japoniškumo įrodymai. Mane įtikino.  Vau, į tokį lopinėlį susodinti tiek japoniškų pavieksliukų!

visas sodas buvo apstaytas rėmeliais ir paveiksliukais - "žiū, na tikrai, kad japoniškas"

ne tik, kad toks pat medinis kraniukas su akmenine kriaukle, kaip paveiksliuke,
bet ir prie tokio pat akmens ir tokios pat tvorelės

Čia yra aibė japoniškų dalykų: nykštukų namukų ant vištos kojelės, pavėsinių, akmenų, krioklių, upelių, tvenkinių, tiltukų, dar kitokių tiltukų, japoniška maniera sugrėbto žvyro, medelių ir krūmelių. O jei kam viso to pasirodytų maža, tai į tvenkinį prileista visokių spalvų ir atspalvių auksinių žuvelių – tikrai rasis kuri už duonos trupinį apsiimtų norus pildyti. Dėl tu žuvų tai turiu tokį ūkišką klausimą – ar tik nebus dalis jų nutekinama į kokį prašmatnų japonišką restoraną? Vasarą tai tvenkinys buvo tirštas auksiniais karpiais, o rudeniop šmikinėjo tik viena kita išaugusi-išgražėjusi žuvis. Nu labai cekava, kokia upe į amžinuosius vandenis išplaukia per vasara turistų paniniais nupenėtos žuvys.

japoniškų nykštukų namukai

japoniškas tiltukas su pseudojaponiška mergaite

japoniški medeliai ir krūmeliai šalia japoniško tvenkinio

o tam tvenkiny auga japoniškos lelijos ir japoniški karpiai 

auksiniai karpiai labai panašūs į pilkus balandžius
- numesi trupinuką vienam, tai staigiai susirinks visa krūva paprašaikų

šalia peteikti duomenys apie prūdo populiacijos spalvinę sudėtį

šitas mažas jau savas turizmo versle - duok trupinukų, palinksminsiu. nėra trupinukų, nėra apie ką šnekėt

Dar vienas egzitencinis klausimas ramybės neduoda - kaži ar šiltuose kraštuose japoniškuose sodose būna rudens sezonas. Užvakar tai tikrai, kad nepastebėjau jokių rudens pėdsakų. Kita vertus, Rasa, parodė, kad olandiškas Monako Japoniško sodo brolis rudenį gerai pažįsta.. Na reiks jį kurį laiką atidžiau stebėti, nes reikia man to rudens nors tu ką.