SWAP. Džiaugsmas dovanoti

Viešai pasiskelbiau, esą atsidariau blogą, kad būtų kaip pasidalinti su geros valios žmonėmis savo atostogų pertekliumi. Ir visai nemelavau. Bet, pirmojo savo SWAP'o proga išpažinsiu ir užkulisinę Šiltų kraštų atsidarymo aplinkybę. Taigis jau kažkiek metų per kiekvienas kalėdas pro rakto skylutę stebėdavau, kaip visokio plauko rankdarbiautojos mainosi dovanėlėmis. Ir taip nuo dūšios papavydėdavau. Ir panosėj pamurmėdavau .. ir aš norėčiau.. ir aš galėčiau.. Ir kasmet pasižadėdavau, kitamet atsidaryti blogą savo gyvuliukams, kad ir aš į kokius mainus įsipaišyčiau. Taip jau susisklostė, kad aš pirmiau įsikūriau Šiltuose kraštuose, nei surenčiau kokią buveinę savo gyvuliukams.

Ir tada, tada pradėjau tykoti kalėdinio SWAP'o. O kai Daiva ėmė burti mainų ratelį, tai šokau į kalėdinį vežimą į šalis per daug nesidairydama. Belaukdama kurią iš merginų paskirs mano dovanos laukt, vis pagalvodavau kiek visko gražaus galėčiau pasiūsti į Žydinčias pievas po kurias vis akis paganau. Man tos pievos būna gražiausios prieš kalėdas – kiekvienais metais sau pasižadu iki kitų kalėdų išmokti siuvinėti ir prisiuvinėti tokių ir anokių kalėdinių grožybių. Nu kitąmet tai jau tikrai! Neįtikėtina, bet akivaizdu – gavau dovaną ruošti būtent Dovilei.

O tada jau susivokiau kur papuolus – čia gi profesionalių kompanija. O Dovilė šitokio kruopštumo rankdarbiautoja!. O aš tik su vąšeliu moku darbuotis. O aš tik visokius gyvuliukus su tuo vąšeliu lipdau. Ne gi rimtai moteriai žaislą kalėdoms pasiųsi?? Nu vieną žaislą gal ir nerimta būtų, bet jei burelį tų žaisliukų prigaminti ir ant šniuriuko sukabinti, tai mažu tada tie žaislai atrodytų labiau kalėdiškai, nei vaikiškai.. Be to gi visada kirbėjo mintis ką nors tokio suregzti, tik politinės valios vis pristigdavo.. Kad tie mažiukai per daug neišdykautų, jiems prižiūrėti nulipdžiau augesnį besmegeniuką (out of topic. ar kada bandėte kokiam užsieniūgai papasakoti, kad žiemą lietuviai iš sniego lipdo "old man without brains"?)

o besmegenio kepurė - pirmas mano savarankiškas mezginys,
o meškiuko šalikas - antras mano savarankiškas mezginys

girlianda visu savo ilgumu

Dar įsivaizdavu, kad Dovilę turėtų nudžiuginti prancūziškas siuvinėjimo žurnalas (pavarčius dar kartą parūpo išmokti kalėdas siuvinėti), levandų maišas, spėju, bus išdalintas į mažučiukus gražučiukus siuvinėtus maišiukus, saldainis - gerai, visomis progomis, o kalnuose skabytų rozmarinų supakavau tiesiog iš džiaugsmo pakuoti.

būčiau ir dar ką supakavusi, bet reikėjo skubėti į paštą..

O kai jau viską supakavau ir į paštą išnešiau, va tada buvo sunkiausia dalis – perdaryt jau niekaip nebeišeis. O kaip baisu patapti piktuoju nykštuku, pavogusiu šansą į gražią dovaną.. Vat taip save vis pagraužinėdama  sulaukiau šitokio gražumo ir šitokio šiltumo kalėdinės gyvuliukų virtinės pristatymo.

Kaip ir prisakė Daiva SWAP'o taisyklėse, patyriau daug džiaugsmo tuos kalėdinius gyvuliukus lipdydama. Antras kalėdinio džiaugsmo raundas buvo laimėtas, įsitikinus, kad jie atliko savo pareigą pradžiuginti Dovilę. Dabar laukiu trečio raundo. Ir vis save padrąsinu, kad prancūzų paštininkai yra pokštininkai, bet ne piktybiniai..