2014 m. rugpjūčio 13 d., trečiadienis

Vienos itališkos dienos katinai ir kiti gerumai


Būna žmonės gyvenimo gerumą matuoja teisinga kava, giedru dangumi, smardžiais sūriais, kudlotais šunėkais ar senstelėjusiomis mašinomis. O aš sakau - gyvenimo džiaugsmas tiesiogiai proporcingas katinams. Netikit?? O jūs kiek ilgiausiai esat ištvėrę internete nepamatęs kokios nors kas-čia-toks-pūkuotas? Kita šalis, tiek pat laiminga katinais, yra Italija. Nėra buvę nevykusios išvykos į itališkus kraštus ir nėra buvę, kad itališkose gatvėse nebūtumėm prasilenkę su vienu kitu tuntu katinų. Aš jums sakau - laimė ir katinai kursuoja tomis pačiomis trasomis. Ir ne kitaip.

Pastaruoju metu taip jau man susiklostė šeimyninis gyvenimas, kad mano Mielas laksto itališkomis gatvėmis pirmiau manęs ir baido katinus, kad su kuriuo iš jų neužmegzčiau draugiškesnio kontakto. Žinau, keista. Ir dar nelabai teisinga. Bet savo Mielą vistiek ilgiau pažįstu ir jo draugystę labiau branginu, nei tų visų nepaglostytų katinų murkimą. Bile dar žiūrėjimo ir fotografavimo neįrašė į sveikatai kenksmingų veikų sąrašą.

Dolceaqua


tos pilies papėdėje visada sukinėjasi vienas kitas gėrio šmotas

Dolčeakuą pažįstame mintinai, tad oriai palaukėme patiltėje pakol tie, kas jos dar nematė pažiūrės kas čia ir kaip. Belaukiant mintyse pasikartojau gatvių-rūsių raizgalynę kylančią iki pilies prieigų. Ten prie bilieterijos kiosko visada makaluojasi bent keli vienetai miauksinčio gėrio. O iki tos aikštelės eina tamsi gatvė su raginimu atkreipti dėmesį į katiną (žr. įvadinę foto).

Pigna


Pigna. Vieno miegančio katino miestelis

Katinų Pinijoje buvo ne prūdais ir tas pats snaudė atokaitoje, nelįsdamas turistams į akis. Bet laimės nepritrūkome: kvepėjo persikais, pakalnės susidainavo varpais, sirpo ledai, tai šen tai ten praniūnuodavo garmoškė, nutiko gardūs pietūs ir dar vienas kitas geras dalykas.

siesta, ar kaip-tais-ten

negali sakyt, kad tas velniasnukis liūtas, žiūrintis link bažnyčios, netinka į katinų temą

garmoškė vaikštinėjo viena(s) kaip katinas

vasara itališkam kaime yra savaime gėris, net jei vienu katinu daugiau ar mažiau..

Castelvittorio


šitas į mumi taip žiūrėjo, kad patapo aišku - neišeis nenuvažiuoti
Sekantį lankytiną katininyną miestelį pasirinkome iš akies. Žmonės tarsi mėgino lengvai nusivilti, kad Kastelvitorio žiūrimiausias dalykas buvo katinai. Bet logiškai pagalvojus, kiek dalykų pasaulyje yra žiūrimesnių už katinus? A?

kai gerulis!! gerai, kad ne ryžas, o tai būčiau visai apsilydžiusi

man beliko pavydėti žmonėms, kurių mielieli nelaksto gatvėmis piktybiškai baidydami katinus

šitas buvo išvadintas Katinu Be Burnytės

Rochetta Nervina


praeitą kartą šitų vėliavų ir kitų magiškų dalykų čia nebuvo

Roketoje Nervinoje gulėjo sau katinas ir tik labai įkalbinėjamas pramerkdavo vieną žalią akį ir tik tam, kad įsitikintų, kiek esi nevertas jo dėmesio. To katino juodumas labai derėjo prie ryt-poryt miestelyje nutiksiančio magų sąskrydžio. Gatvelių  pašaliuose tarp vazonų sukomponuotos prožektoriai ir projektoriai, kur tik telpa susmaigstyti kardai, scenos su apkrautos visokiais-ten dalykais ir kita butaforija čepsėjo apie už kampo tupintį magiškai įspūdingą reginį.

fizikos paradoksas - kuo labiau katinas tave niekina, tuo labiau jį gerbi

itališkam kaime noksta vasara. jei kam įdomu, tai tie ilgi dalykai yra cukinijos

Ventimiglia

man visada gražu žiūrėti į vakaruosna bebrendantį Ventimiglios senamiestį

Ventimiglijos pliaže visada kitokia nuotaika, nors jūra ta pati, akmenys tie patys kaip ir Nicoje, bet čia niekas nepaslenka rimčiau užsiimti parodomosiomis atostogomis. Ir dar, žmonės sako, kad skaniausia pica Nicoje yra Ventimilijoje. True story. O vat katinų čia taip ir nesutikome. Bet aš žinau, kad jų čia būna. Be to paskutinėje itališkoje stotelėje ženkliai labiau norėjosi pasėdėti ir sukramtyti savo picą, nei lakstyti paskui uždraustus gyvuliukus.

Nica


Dar velkant kojas laiptais girdėjau, kaip prie buto durų ilgesingai dainuoja mano ryža laimė. Ir jis buvo manęs tiek pasiilgęs, kad net ne išsyk sumojo rodyti kelią iki smarkiai užvėlavusios vakarienės bliūdo. Visa laimė, kad yra likęs pasaulyje vienas katinas, kurio atžvilgiu netaikomos jokios draugystės sankcijos. Galiu jį niurkytis ir myluoti kiek tik širdis geidžia Profesorius prisileidžia.

pakol ieškojome itališkų katinų mūsų prancūziškuose namuose snaudė mano ryža laimė
Visi katinai gražūs, bet Profesorius pats ryžiausias.

2 komentarai:

  1. Nuo tavo nuotraukų ir aprašymų taip norisi vėl keliauti ! Stop! Aš ką tik grįžau ir reikia dirbti…
    Savo Katino šią vasarą nemačiau 5,5 savaitės, o atrodo visą amžinybę. Visur vaikštinėdama matau katinus, tik jų gal ne tiek daug kiek Italijoje, bet gi gal Italijoje todėl žmonės ir laimingi, nes kaip sakei laimė ir katinai kursuoja tomis pačiomis trąsomis :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Keliauti labai naudinga sveikatai. Kad ir mažom dozėm. Todėl nėra čia ko kelionių tik atostogoms nurašyti ;).

    Mano katinas, kai pabūna ilgiau nematytas, primiršta kiek orus padaras jis yra ir kokią savaitę turiu meilių katinėlį. Tai reiškia, kad mūsų keliavimas ir Profesoriui į sveikatą išeina :).

    AtsakytiPanaikinti