Čia praėjo Angelina Joly, Bradas Pitas ir keli jų vaikai. O mes, jaučiu, neeisim

asociatyvi nuotrauka. asocijuojasi su žydra jūra

Kažkurią dieną buvome ekskursijoje. Tokioje visai nebanalioje. Galima būtų glamūriškai pavadinti „Angelinos Joly pėdomis“, buitiškesnis variantas būtų „Kur Nicoje privačia tvarka dalinami vaikai“. Pasirodo putliausių lūpų moteris vaikų gavo būtent Nicoje ir būtent Lenvalio ligoninėje. Ligoninės ėjome pažiūrėti nebūtinai vien iš atsidėjimo gražiausiai iš gražiausiųjų. Juolab, iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad nei prie vienos gimdyklos, nei prie vienos palatos nėra prikalta lentelės „Čia praėjo Angelina, Bradas ir keli jų vaikai“.

Taip jau nutiko, kad netyčiom sužinojau, kad mano gydytoja dirba šioje ligoninėje ir jeigu nieko gyvenime nekeisčiau, tai vaiką tektų atsiimti būtent šioje ligoninėje. Gydytoja, taip sakant, ne iš plepiųjų, tai apie šitos paslaugos sąlygas ir kaštus burnos neaušino pakol patys neparodėme susidomėjimo vaikų atsiėmimo Nicoje protokolu. O kai jau prakalbinome, gydytoja labai nuosekliai kartojo, kad Lenvalis, palyginus su publik vaikų atsiėmimo namais, yra kaip penkių žvaigždučių viešbutis ir dviejų žvaigždučių viešbutis (o rūgštelėjusi veido išraiška atitarė – iš tikro, tai tiesiog nešvarus hostelis). Beje, lyginamosios šen bent ten Nicoje gimdžiusių moterų pasipasakojimų analizės išvados prastai koreliavo su gydytojos prielaidomis.

Kažkada seniai-seniai, kai į kirpyklą eidavau Pietiniame (tokie Pašilaičiai Šiauliuose), ten būdavo tokia tvarka, kad kirpėja nuomojasi kėdę ir veidrodį kirpyklos patalpose, o tada jau jos privatus reikalas kiek ir ko kerpa. Lenvalyje būtent tokia tvarka. Daugiau-mažiau. Pumpuravimąsi prižiūri būtent saviškė gydytoja, kuri prisistato pagal budinčios akušerės iškvietimą. Na man kažkiek įdomu, kaip būtų su tuo prisistatymu reikiamu laiku, nes net ir su rendez-vous (čia prancūzai taip sako tiek ant visų rūšių talonėlių, tiek ant privačių susitarimų susitikti), dažniausiai pačiu pirmuoju nuo pačio ryto, nebuvo, kad lauktumėme mažiau nei pusvalandį ir nė karto neatrodė, kad ji nors kiek gėdytusi savo nuoseklaus vėlavimo į darbą (out of topic kitam kartui jau norėjau su savim turėti knygą su pabrėžtinai didele antrašte "What to do when doctor is late"). Nuo šiaulietiškos kirpėjos nicietiška ginekologė skiriasi tuo, kad dar turi privačia tvarka išsipirkti draudimą už kažkiekten labai daug tūkstančių eurų. Tų tūkstančių tiek, kad draudimas atidirbamas tik priėmus šimtą-pusantro ar kiektaisten (iš veido išraiškos buvo akivaizdu, kad akivaizdžiai, daugiau nei gydytojai patiktų) valstybės kompensuojamų gimdymų. O štai cezariai (anot statistikos, Lenvalyje juos daro su malonumu) yra šimtu euru brangesni, nes tada gydytojai tenka atiduoti kažkiek pinigų asistuojančiai sesutei. Beje, anesteziologas Lenvalyje irgi darbuojasi privačia tvarka ir ima tiek šimtų eurų, kiek jaučiasi sumačijęs ir kiek jam reikia, kad atsipirktų jo visokieten draudimai.

O pati ligoninė tai atrodo visai kaip ligoninė. Nors sienos neatsilupę, bet ligoninės kvapo įsigėrusios. Keturi gimdymo kambariai sofistikuotai dedikuoti keturioms sferoms: vandeniui, laukams, į palmes besileidžiančiai saulei ir dar kažkam. Gimdyklų temos atskleistos per sieninio tapeto paveiksliuką ir kamuolio bei nuo lubų nuleisto kaspino-šniūro spalvą. Pusės gimdyklų langai žiūri į Anglų promenadą ir jūrą. Gražu. Tik dabar sumojau, kad ir Anglų promenada žiūri į gimdyklų langus.. Apart to tapeto viskas kaip ligoninėje – plačios lovos, daug laidukų ir aparatukų ir panašiai. Kambarėlis vaiko išvalymui, supakavimui, su pora terariumų papildomam panokinimui, jei tokio prireiktų.

O vat kur tikra Lenvalio stiprybė ir gėris (nes chroniškiai vėluojančią ir neišskirtinai kalbią gydytoją skaičiuoju į „nelabai blogai“ sąrašą), tai palatos su vaizdu į jūrą. Atrodo paikybių paikybė. Pakol savom akim nepasižiūri į užu langų tyvuliuojančią žydrą platybę. Šitas patiko labiausiai. Aišku, kaip priklauso save gerbiančiame viešbutyje, vaizdas į jūrą turi savo kainą. Kambarių kainos pagal komfortą ir vaizdą per langą suranguotos nuo 90 iki 180 europietiškų pinigų už europietišką naktį. Bet tas vaizdas į jūrą, dievaži, užburiantis reikalas.

atidžiau pagalvojus, tai Nicoje tikrai ne deficitas nemokamų vietų su vaizdu į jūrą

Taigi sumasumarum, Angelinos dvynių gimtojoje ligoninėje, gimdymas banalusis be papildomų pasipjaustymų-pasikomplikavimų ir be vaizdo į jūrą kainuoja apie tūkstantį eurų. Ir tai yra palyginama su Baltijos Amerikos viešbučio kaštais, o jame Angelina negimdė ir palatų su vaizdų į jūra nebūna. Dalį privataus gimdymo kainos gali kompensuoti privatus sveikatos draudimas (prancūzuose vadinamu mutueliu). Jei nėra jokio privataus draudimo, tada ginekologė ir anesteziologas kainą šimtu-kitu nuleidžia, nes mutuelio kompensacija jiems (tai yra, jų klientams) atseina artais 20 procentų. Ligoninė orientuota į banalius gimdymus, pabrėžtinai noriai dalina epidūrą ir cezarius, o visi mažiau banalūs reikalai keliauja į viešuosius-valstybėskompensuojamuosius gimdymo namus.

Pagalvojom, pagalvojom, o gal mūsų vaikui pradžiai užteks krūtumo būt išgimdytam Nicoje. O mažu, Angelina pasirodys besanti visai ne jo skonio..