Kas kart grįžinėjant iš pa(si)rodymo gydytojui ima
liguistai niežtėti nagai bevystančiame savo bloge apdainuoti prancūziškos
sveikatos ypatumus. Žinoma, vietiniam liaudies ūkiui smarkiai naudingiau būtų jei tą
niežulį išliečiau, pėvėzė, išplaudama grindis, bet šį kartą mat jas šunys katinai.
Tai vat. Pirmaisiais emigracijos metais
prancūziška sveikatos apsauga mums pabrėžtinai nepatiko. Absoliučiai nesąmoninga prancūziškoji sistema buvo vienus metus, nes lygiai tiek (gerai gerai, gal ir perdedu mėnesiu ar
pusantro) užėmė pasižymėti savo draustumus. Šita bezabrazija skundėmės visiems mandagiai pasidomėjusiems
ir visai nerodžiusiems susidomėjimo. Ta proga sužinojome, kad nėra čia jokio asmeninio
susimokymo prieš dorą europiečių šeimą. Tiesiog rimtus dalykus rimtai sužymėti užima laiko, o jeigu tavo kokie tais autentiški popieriai prapuola (šitai labai tyčia pažymėta tiesioginės nuotakos veikiamąja rūšimi), tai irgi nieko asmeniško - mokėtų prancūzai rusiškai, tai pasakytų niesiudba. Pristačius dviejų savaičių kūdikį
pediatrei ši nuoširdžiai nusistebėjo, kad jo draudimas jau suvestas į sistemą –
sakė, kad šitai labai retai nutinka greičiau nei per du mėnesius.
