Antibes, dar vienas numylėtinis

kol kas paplūdimį stebim iš saugaus atstumo

Ne būtinai paprasta gyventi atostogų krašte, kur lankytinos vietos tolydžiai dengia apylinkes. Sekmadienio vėlyvą rytą bandėm išskaičiuoti kurios lankytinos vietos eilė būti aplankytai šiandien. Gal į Italiją? Bet Ventimilija jau kiek pabodus, o iki Sanremo neužtenka polėkio. O jei į priešingą pusę? Nepažįstama Prancūzų Rivjera prasideda už Kanų. Frėjus turi senų bažnyčių ir daug romėniškų griuvėsių. Pasidaro baugu, dėl pernelyg didelės mano Mielo meilės romėniškiems akmenims. Ką man veikt, kol jis kiekvieną akmenį apžiūrės iš visų pusių ir entuziastingai dėstys keistas teorijas apie tąją didingąją civilizaciją, nelyg Jonukas paskui save kelią žymėjusią amfiteatrais, akvedukais ir kitais akmenų griuvėsiais. Sakau, gal pavažiuot į kalnus? Grassą patikrinti. Šitoj vietoj mano Mielas nerodo deramo susidomėjimo – bijo, kad kvepalų sostinėj rasiu toookio nusotabumo kvepalus, kad neišeis gyvent jų nenupirkus.. Dar prisimenam nuostabujį Vence, citrininį Menton, Kokįnors kalnų miestelį.. Dar kelios idėjos ir liksim namie sekmadienio švęst. Spėjom šitos liūdno likimo išvengt greitai tarę prisjungt prie draugų išvažiavusių piknikaut į Antibus.

Aš nepasidrovėsiu Antibus išvadinti mylimiausiu miesteliu Žydrojoje Pakrantėje. Su Vence Antibai ne konkurentai, nes anas šaunuolis ne pakrantės gyventojas. Ant liežuvio galo tupi poezija apie neturistinius Antibus. Bet gi Žydrojoje Pakrantėje nėra neturistinių vietų. Tiesiog Antibų turistai nelanko kaimenėm.

Mums Antibai taip patinka, kad mes juos čėdijam ir nesiveržiam jų išlankyti vienu ypu.

kitam kartui atsidėjom detalesnę forto apžiūrą

Šį kartą daugiausia laiko skyrėme paplūdimio prieigų įsisavinimui. Pakeliui dar patikrinom šabakštyną blusturgį. Vis dar neatrandam savo žiūros taško į prancūziškas blusas. Lietuvoj nutikdavo daug tyro džiaugsmo knaisiojantis po keistų rakandų krūvas, o čia blusturgiai nedžiugina. Bet mes nepasiduodam, nepraeinam pro šalį ir pasitikrinam ar jau pradėjom suprasti prancūziškus blusynus. Ne, dar ne šiandien.

atrodo labai svajingai. blusturgis, o horizonte baltos kalnų viršūnės pereinančios į debesis

pažiūrim atidžiau. ne, vienok, nežiugina

Užtat vis labiau įsikertam į šmikinėjimo po uostą pramogą. Jachtos būna skirtingų gabaritų, skirtingo prabangumo lygio, skirtingais pavadinimais, skirtingais aksesuarais.

skirtingos kilmės šalys, skirtingi ir aksesuarai

o čia grupinė uosto foto

Vasarai įsibėgėjant randasi vis daugiau judesio vandenyje ir virš vandens. Kol aš stebėjau plaukiančius dalykus, mano Mielas skaičiavo kylančius ir besileidžiančius EasyJetus.

plaukiantys dalykai ant vandens

plaukiantys dalykai po vandeniu

į turgų smarkiai pavėlavom. nieko tokio - "kitą kartą būtinai"..

Apeinant garbės ratą senamiesčio gatvelėmis pasikartoju, kaip man patinka Antibų ramybė ar net mieguistumas. Klaidžioja pavieniai vasarotojai, palaikydami nerūpestingų atostogų aurą. Vietiniai įsitraukę į savo buitinius reikalus, sukurdami autentiškumo dvasią. Prisėdus kavos vienodai įdomu stebėti ir vienus ir kitus.

Antibai patiko ir Pikaso. čia jis paišė paveikslus visuotinai priskiriamus "ir aš taip galėčiau" srovei

tuštuma, ramuma

daiktiniai įrodymai, kad Antibuose gyvena žmonės

Savaitgalio atradimas. Šiltuose kraštuose saulė yra labiau pamotė nei motinėlė. Ne šiaip pikta pamotė, bet dar ir pasalūnė. Praleidai vieną išsitepliojimo kremu seansą ir, vuolia, turi įvairių formų ir įvairaus raudonumo šmotų ant rankų, sprando ir tt. Pasidižiavai užsidėt kepurę ir, vualia, vakare spakanai tupi ant lovos krašto nedarydamas staigesnių judesių, kad nekelt bangų galvoj ir virškinimo sistemoj.