Alpha vilkų reabilitacijos parkas

Alpha vilkų parką norėjau aplankyti žiemą. Pirmą pavasario dieną iš spintos gilumos išsitraukėm žiemines pufaikėles, susiradom žieminius batus, ant drąsos pasikvietėm porą draugų ir išvažiavom žiemos ieškoti.

Iš ko padarytas vilkų parkas

Ko tikėtis iš vilkų parko nelabai žinojom, nes jų interneto puslapyje sklandžiai išguldytos kainos, lankymo grafikai ir kiti formalumai, o pats parko turinys pristatytas tiek poetiškai, kad eina suprasti tik vieną – čia gyevna šitokio nuostabumo vilkai. Dabar jau iš asmeninės patirties ir pasišnekučiavimų su parko darbuotoju daugmaž įsivaizduoju kas per dalykas tas Alpha. Tai yra pramoginio-pažintinio pobūdžio vienos rūšies zoologijos sodas.

Vilkų parkas padarytas iš dviejų dalių: „Žmogaus laiko“ ir „Vilkų laiko“. „Žmogaus laike“ dviejuose extvartuose įrengta žmogikiškoji infrastruktūra. Vienas tvartas skirtas baziniams poreikiams: pasišildyti prie židinio, pavalgyti nusipirkto ar iš kuprinės išsitraukto maisto, nusipirkti vilkiškų xxdeliukų, papipi ar dar ką. Antrasis tvartas pašvestąs dvasingesniems poreikiams. Čia įrengta kino salė, kurioje suka tris trumpametražius filmukus. Dar „Žmogaus laikui“ skirtoje erdvėje yra laisvo ploto palakstyti, pasimėtyti sniegu, pakrykštauti, nulipdyti senį besmegenį ar dar ką.

kairiajame extvarte tualetas, židinys ir kita, o dešniajame - kino salė

tiek sniego vienoj vietoj nesu mačiusi

Pasienio punkte į „Vilko laiką“ stovi trobelytė su miškiniu-naktiniu interjeru. Nuo įėjimo durų iki išėjimo durų keliaujama miško takučiu, aplink ūkaujant baubams vilkams (autorės pastaba: ta trobelė Lietuvoje vadintųsi „jūsų močiučių kelias į mokyklą“). „Vilko laike“ žmogiška saviraiška ribojama – reikia laikytis ramiai, nedainuoti, nerūkyti, žodžiu, tvarka kaip bažnyčioje. Šioje teritorijoje įsteigti du aptvarai dviems vilkų gaujoms. Žmonėms įsteigta keletas apžvalgos postų, iš kurių matosi, kaip tie vilkai sau gyvena. Pirmą pavasario dieną čia, kaip beje ir "Žmonių laike", buvo du metrai sniego (ir tai anei hiperbolė anei metafora), mes galėjome eiti tik pramintais ir spectakais, kurie ta proga buvo optimizuoti, t.y. praminti tik iki trijų svarbiausių stebėjimo postų.

uždaras žiūrėjimo į vilkus postas

nuobodžiaujantys vilkų parko eksponatai

Kas gyvena vilkų parke

Vilkų parke gyvena dvi gaujos vilkų. Kiekviena gauja, kaip ir priklauso save gerbiančiai vilkų kompanijai, turi po savo privačią teritoriją. Teritorija užtvirtinta ne tik gaujos autoritetu, šlapimu ar dar kuo, bet ir spygliuotomis tvoromis.

vilkas savo teritorijos pasienyje

XIX a. prancūzai sėkmingai įgyvendino programą „Nacionalinio saugumo užtikrinimas visoms raudonkepuraitėms ir septyniems ožiukams“. Programos iškelti tikslai buvo įgyvendinti 100%  – visi vilkai buvo švariai išmedžioti. Bet štai, ant XXI a. slenkščio sukerojo repatriacijos idėja ir buvo pradėta kompanija „Vilkas nėra toks jau ir baisininkas, kaip ankščiau skelbta“. 1992 m. į Merkantoro regioną iš kaimyninės Italijos buvo įsileista keletas draugiškų vilkų (juk, galiausiai išsiaiškinta, kad kitokių jų ir nebūna). 2005 m. atidarytas Alpha vilkų zologijos sodas. Čia vilkai buvo importuoti iš Čekijos, Italijos ir .. Danijos (kaip šita šalis tapo vilkų donore aš irgi nelabai suprantu, mažu, tiesiog tingėjo pjauti). Šiemet vardan rasinės rūšinės įvairovės parke bus adaptuoti trys juodieji vilkai iš tolimosios Kanados. Ta proga viena gauja turės emigruoti į kokį kitą parką idant užleistų savo teritoriją ponams-amerikonams.

Vilkų sezonai

Žiemą parko lankymas turi visokių apribojimų: dirba tik savaitgaliais (mums tai nebuvo trūkumas), parko teritorija pasidaro kompaktiškesnė, uždaromi pertekliniai takai (tiksliau, jie neišminami). Uždarose slėptuvėse į vilkus reikia žiūrėti užvertus galvą, dėl jau minėtos dvimetrinės priežasties. Užtat pilkiai baltam fone labai ryškūs ir aiškūs. Matyt vilkams tos pusnys irgi ne kažką, tad jie bizena palei žvalgybos postus pramintais takais. Vietinis darbuotojas mus patikino, kad vasaris-kovas yra geriausias laikas atvažiuoti pažiūrėti vilkų, nes tada jie puoruojasi, tad galima stebėti daugiau ir įvairesnės vilkų veiklos nei paprastai. Gegužę turėtų pradėti lakstyti vilkiukai.

love is in the air

Kitas gerumas atvažiuoti čia žiemą yra galimybė pažiūrėti į vilką be eilės. Liepą-rugpjūtį-rugsėjį čia praeina po 700 vilkų žiūrėtojų per dieną, tad apžvalgos postuose turėtų būt ganėtinai ankšta.

ne mažiau svari priežastis važiuoti pas vilkus žiemą yra šitokie paveiksliukai

Maisto kultūra pagal vilkus

Tikriausiai patikėsite, kad daugiausia veiksmo pas vilkus būna maisto reikalais. Šeriami vilkai pagal grafiką prieš vilkų stebėjimo postus. Vilkai nelyg melžiamos karvutės patys susirenka nustatytu metu nustatytoje vietoje (asfalto vaikams priminsiu, kad melžiamos karvutės ir vilkai vistik kažkiek skiriasi. Pirmosios yra apsigimusios altruistės - rytą-vakarą jos iš pievų platybių sueina į melžimo punktą, kad žmonėms priduotų savo perteklinį pieną, o savanaudžiai vilkai sulekia tiesiog paėsti). 

maistas pareina. tarp kitko, vilkų maistas kibiruose, o ne po margom kepurėm

Šiame zologijos sode vilkai penimi ne žirafomis, kaip kad jų broliai iš Danijos, o banaliais viščiukais ir jautienos atraižomis. Yra visokių dailių pasakojimų apie vilkų kilnumą, draugystę ir atsidavimą. Tai šitie pasakojimai ne apie Alpha vilkus. Viščiukams pabirus ant sniego aš mačiau vilkų gaują, kur kiekvienas čiumpa kiek telpa į nasrus ir skuodžia į pašalį ramiai sukramtyti savo laimikio. Raišai vilkei niekas neplėšė viščiuko iš burnos, bet buvo ne vienas veikėjas priėjęs pasidomėti, ar jai kartais ne perdaug tiek maisto.

raišoji vilkė ne sykį mandagiai atsisakė pagalbos sukramtatyti jos viščiuką

baigiantis vilkų pietų metui, prasidėjo kranklių pietų pertrauka

Asmeninis įspūdis

Tik pažiūrėjusi per pusnis lapnojančiam vilkui į akis supratau ko man taip reikėjo čia atvažiuoti būtent žiemą. Nes vilkas yra tas gyvuliukas, kuris turi tykoti eglyne ir su tystančia seile žibinti akis į tamsų žiemos rytą mokyklon pėdinančias močiutes ir jų broliukus. Net nejutau kaip giliai man įsikirtęs šitas siužetas.

mano močiutė metė vaikščioti į mokyklą, kai tik užaugo tiek,
kad suprastų koks pavojingas tai užsiėmimas

Buvo išties įdomu ir įpūdinga pamatyti pilkių gaują natūraliame peizaže. O bet tačiau.. kuo atidžiau aš į juos žiūrėjau, tuo aiškiau buvo, kad man labai gaila, bet vilkai nelabai gražūs.. Netgi biškuliuką negražesni už vilkšunius. Dabar dar sunkiau bus daskaityti „Bėgančias su vilkais“, kurios išminties tėkmėje vis užbuksuoju ties eiline pastraipa apie moteris tokias gražias, išmintingas, jautrias ir visaip kitaip nuostabias kaip ir vilkai. Kaži, jei aš tą išminties knygą adaptuočiau asmeniniam supratimo apie grožį lygiui ir korektūros klaidas ištaisyčiau į panteras, liūtus, leopardus ar bet kuriuos kitus katinus, gal tuosyk būtų lengviau pasisemti išminties iš upės tekančią po upe.

. 

Buitinės informacijos ieškokite čia: http://www.alpha-loup.com