Lyrinė įžanga apie tai kas yra karnavalas
Kas per reiškinys yra karnavalas pirmą kartą
supratau prieš kažkiek metų Bolonijoje. Paskaitoje Animale che vengono e che vano (po šiai dienai nežinau ką
konkrečiai reiškia šita itališkų žodžių kombinacija) buvo pasidomėta, kodėl lietuviai
nevalgo meškų ir vilkų. Su meškom tai viskas aiškus – cirkuose tų meškų ne
kažkiek, tai visų norinčių nepamaitinsi. O vilkų nevalgome nes nu.. šitą.. gi.. jie ėda
kitus gyvuliukus.
– erano carnevali – man padėjo dėstytojas.
Ir tada man nutiko didis atradimo džiaugsmas. Pasirodo karnavalas
lietuviškai vadintusi tiesiog mėsosatsiėdimas (daug konkretesnis dalykas nei
užsiganėdinimas ar kaip tais).
|
iš tikro, tai karnavalas yra daugiau nei kaukių balius |
Apart nesaikingo apsiėdimo nuo senų senovės karnavalai
(čia ir toliau karnavalą vartosiu ne pagal lietuvišką madą, kaip any kaukių balių, o pagal lotyno-vakarieišką papratimą, kaip užgavėnes)
turėjo ir gilesnę socio-politinę misiją. Šiandien visose tose amerikose laisvas
bile ko pagalvojimas ir dargi pasakymas garsiai yra visuotinai pripažinta
prigimtinė ir neskundžiama žmogaus teisė. Seniai seniai žmonės gimdavo be šitos teisės – buvo labai aiškūs protokolai kas kam kada ir ką sako. Ypatingai aiškūs buvo interluominiai protokolai su vienintele taisykle – klientas aukštesnis
luomas visada teisus. Ir štai sykį metuose smegdavo skradžiai žemėn visi luominiai
atitvarai ir protokolai! Valstiečiai žaisdavo karalius, o karališkam dvare linksmintasi
prsimetinėjant skarmaliais. Vakar nuolankiai tėveliui ranką bučiavęs
amatininkas per karnavalą apsigobdavo tamsia suknia, labai primenančia abitą, ir kunigėlio vardu skaldydavo N-18 bajerius.
Štai iš tokios tradicijos stiprybės semiasi ir Nicos
karnavalas.
Nicos
karnavalas
Iš spontaniško viduramžių balagano Nicos karnavalas išaugo iki konceptualios (tarkim), temiškai
orientuotos ir gerai organizuotos dviejų savaičių šventės. Internetas primygtinai
tvirtina, kad šitas karnavalas yra toks pats puikus ir neprilygstamas, kaip jo pusbroliai iš Rio-de-Žaneiro ar
Venecijos. Esą karnavalo proga į Nicą suvažiuoja paplidomas
milijonas turistų (asmeniniais skaičiavimais nepatvirtinti duomenys).
Šiemet karnavalo sezonas buvo atidarytas Valentino vakarą
didele švente Masenos aikštėje (tokia pagrindinė miesto aikštė, kaip kad Katedros
Vilniuje, tik dėkuidievui šalia nestovi jokio pabožno pastato). Dvi savaites
čia ir Anglų promenadoje mažne kasdien kasnors smagaus prašurmuliuodavo: karnavalo
eisena, gėlių mūšis, dailiai apšviesta naktinė karnavalo eisena ar dar kas. O štai per Kaziuką nutiks
šventės kuliminacija. Vakare jūroje bus pakurtas ir sudegintas pats karnavalo
karalius. Drauge su karaliumi fejerverkų ir spalvotų šviesų leipsnose pleškės
Pilies kalva. Aš irgi paplūdimyje sėdėsiu, vyną gurkšnosiu ir tomis švieselėmis džiaugsiuos.
|
ir kur ta Europa ritasi, jei vargšai žmonės karnavalą turi stebėti savo kėdę pasistatę |
Beje, šiais visuotino nužmogėjimo ir kapitalistinio blūdo laikais, už pažiūrėjimą į karnavalą prašoma susimokėti. Dešimt eurų už stačią žiūrėjimą pro kitų žiūrėtojų nugaras ir pakaušius ir dvigubai daugiau už žiūrėjimą iš ponų tribūnų (kas dar be ponų gali sau leisti taip taškytis eurais). Atidarymą ir uždarymą parodo už dyką. Mes sekmadienio popietę išėjome pasivaikščioti aplink karnavalą. Čia ne Monakas ir tvoros nebuvo aklinai užvirintos, o be to ties eisenos ištakomis priėjimas nebuvo niekaip ribojimas. Nešvaistydami eurų vėjais atisžiūrėjome tiek į baibokų kompozicijas, tiek į švente besidžiaugiančius žmones.
Maistingasis 130-tasis Nicos karnavalas
|
gražus skaičius, dailios mergaitės, spėju - iš Kroatijos |
Šiemetinis Nicos karnavalas, kaip konceptualiai
struktūruota ir sklandžiai organizuota šventė, yra jubiliejinis – 130-asis. Ir
ta proga jis atiduotas geriausiai iš prancūziškų temų (geriau pagalvojus, gal
ir antrai pagal gerumą..) – maistui!!
Šiemet karnavalo karavano stuburą sudarė 18
nuotaikingų maistinių baibokų vežimų. Tarpe jų striksėjo, mušė
būgnais ir kitaip reiškėsi iš viso pasaulio suvažiavę saviveikliniai kolektyvai.
|
dailioji karnavalo karalienė Braškė (vardą pati sugalvojau) |
|
karalienė bizeno iš paskos karaliui, kurio dėl niekam nežinomų priežasčių nepasivarginau nufotografuoti |
|
paskui karališką porą važiavo dvaro Šlykštūnas
organizatorių pridengtas švelniu eufemizmu - Gargantiua |
Beje, labiausiai išlavintą skonį turintis Rusijos pilietis pats asmeniškai dalyvavo karnavalo atidarymo ceremonijoje ir kaip bebūtų keista neikas jo supuvusiais kiaušiniais neapmėtė.
|
visų maistų meistras mesjė Gastronomas |
|
nepaignoravo prancūzai ir misterio Amerikono |
|
šitas virtuvės Profesorius irgi iš "visos tos chemijos" temos |
|
neliko pamirštos ir kitas nūdienos siaubas - modifikuotos baisospabaisos daržovės |
|
maisto karnavale radosi vietos ir žmonijos vilčiai - smulkiesiems baltymams su daug kojyčių |
|
šita teta palaikė visokių modifikuotų moralistų bombarduojamą tradicinės prancūziškos virtuvės bastioną |
|
o štai ir vyriausiai visų Europos neklaužadų penėtojai |
|
na ir žinoma, kaip be svarbiausio Prancūzijos sūrskio |
|
eisenoje apsireiškė ir griežtas bet teisingas visų virėjų dievas |
|
o čia Svilėsiukas. kam nepasitaiko.. |
|
po šitiekos kulinarinių kontraversijų ir diversijų pasiūlytą atsipūsti kokteilių vakarėlyje |
Kaip ir minėjau, tarpus tarp gigantiškų baibokų kompozicijų užpildė grojantys, šokantys ir tiesiog gražūs žydukai iš draugiškų provincijų. Esą jų čia prisirinko apie tūkstantį! Internete sugūglinau seną naujieną, kad kadais Nicos karnavale prašokavo ir Tauragės šokėjos akomponuojamos Šilalės orkestro. Ar atvirkšičiai, šokėjos buvo iš Šilutės, o orkestras iš Tauragės. Whatever. Po teisybei į karnavalo pabaigą tie vaikai jau atrodė kaip reikalas nusišokinėję.
|
stambiagabaričių maistinių baibokų tarpinės |
|
link galo tarpiniai veikėjai atrodė labiau išsikvėpę nei atsipūtę |
|
net didelėms dėdėms ne juokas atšurmuliuoti tokį karnavalą |
Prancūzų
žydukų kostiumai
Pernai savom akim mačiau į Masenos aiškę plūstant
būrius vaikų-vorų ir princesyčių, tai aš tomis akimis ir patikėjau, kad karnavalas
yra vietinė žydukų šventė vaikams, o išsilavinusioms ir save gerbiančioms
tetoms nelabai yra ką ten veikti. Aš čia leisiu sau pastebėti, kad
prancūziukams ne kažkas su tautiniu identitetu, tradicijų išmanymu ir pan. – nemačiau
nei vienos medinės kaukės, nei vieno pakulinio peruko, niekas nėjo apsigobęs balta paklode šaukdamas "aš gervė, aš gervė" ir t.t. Mūsų laikais žmonės kaip žmonės mergaites įsukdavo į
kelias mamos skaras, kurių negaila, pamozodavo veidą juodu pieštuku ir (ar) raudonu
lūpdažiu ir išeidavo puikios čigonaitės. O čia visos mergaitės aprėdytos
sintetinėmis princesyčių suknelėmis (ligtais būtų sunku palaukt kol ženisis). Man
net bambą užgraužė, kokios tos mergaitės nepilnavertės ir nelaimingos.. kaip ir
vaikais-vorais apvilkti berniukai..
|
aš manau, kad yra amoralu leisti mergaitėms žaisti princesytes nė nesulaukus savo ar draugės vestuvių |
Nėra čia ir papročio braižytis apie kaimynų duris
prašinėjant blynų ir kavos, t.y. pinigų, žydukų slengu. Užtat labai svarbu darugus, pažįstamus ir bet ką pro šalį einantį apmėtyti smulkiai sukarpytais popieriukais ir (ar) apipurkšti palstikiniais makaronais iš flakoniukų. Šito gero galima įsigyti iš po šventę šmikinėjančių spekuliantų. Savo popieriukų maišą paliedę vėjais vaikai neisvaržo to gero pasisemti nuo žemės ir tada laidosi recaikliniais popieriukais.
|
recykling in proces |
Asmeninis įspūdis
Karnavalas savo prigimtimi yra labai smagus dalykas. Įdomu buvo ir perskaityti prancūzų nuomonę apie maistą ir maisto politiką, juk politkorektiškumas per karnavalą paliekamas namų saugoti. Vakariniuose renginiuose ne tiek svarbu kas minios glūdumoj šokuoja į karnavalo taktą, nes linksmina jau pats džiugiai nusiteikusios minios šaršalas. Kita įdomybė yra stebėti ir pastebėti kaip šventė gali išgyventi šimtmečius, perdėm nesirūpindama iš kur ji atsirado ir kur eina. Lotyno-amerikietiški ir lotyno-europietiški draugai niekaip nesuprato ką tokio gudraus noriu pasakyti prie karnavalo temos prikerkdama velykas ir pasninką.
Labai džiaugiuosi, kad šiemet nepasididžiavome ir išėjome bent po karnavalo prieigas pasižvalgyti, tačiau negalėčiau ranką prie širdies pridėjus patrimitutuoti, kad tikraitikrai verta į Nicą veržtis būtent dėl karnavavalo.
P.s. fejerverkai buvo magnifique! Karaliai net ir dega kitaip nei šiaudų bobos..
man patiko tas ponas Gastronomas :) be šios kultūros nė žingsnio :)))
AtsakytiPanaikintiIr nepaprasta spoksoti į karnavalines figūras toookio giedro dangaus fone.
Perskaičiusi apaie Boloniją iškart prisimerkiau - man tai artimiausias iatališkas miestas. Galbūt todėl, kad teko lankytis bent tris kartus pamečiui. Ir jis buvo mano pirmoji Italija. Gražuolė Bolonija.
Užtat dieną po karnvalo Nicą lietus atskalbė taip, kad per maža nepasirodė :)
AtsakytiPanaikintiItalija visada sugeba rasti sau šitą vietelę dūšioj :). Neatšaukiamai myliu Italiją, bet kaip bebūtų keista per Bolonijoje prastudijuotą psumetį taip ir nesugebėjau jos prisijaukinti. Dabar jau įdomu darosi vyresnėm akim į ją pažiūrėti.