Konceptualiai prabangi Graikiškoji vila

Graikiška vila yra tarsi Rotšildų vilos sesuo – viena kitai ant akių stovinčios gražuolės atsirado Puikiojoje epochoje, o po to abi papuolė to paties Prancūzų instituto globon. Ta proga ir pažiūrėti abidvi galima su vieningu bilietu. Tačiau nesiduokite suklaidinami – šios vilos visai nepanašios. Rotšildų vila yra paminklas prabangai ir puikybei geram skoniui, o graikiškosios vilos istorija autentiška ir nepadoriai intelektuali.

Kas tą graikišką vilą pastatė

O buvo taip. Teodoras Reinachas (Théodore Reinach) gimė 1860 m., kaip ir priklauso pilnaverčiam Puikiosios epochos gyventojui, turtingoje bankininkų šeimoje. Kadangi, kaip jau supratote, Teodoras buvo vyriškos lyties, tai ką veikti su savo turtingu gyvenimu galėjo rinktis nelaukdamas, kol susituoks-išsiskrs su sėkminga partija ar gaus kokį reikšmingesnį palikimą. Teodoras rinkosi mokslą. Tiksliau moklsus: archeologiją, matematiką, numizmatiką, filologiją, teisę, istoriją, epigrafiją, muzikologiją ir gal dar kokį nors vardan įvairovės. Nežinau kiek čia išeitų aukštųjų šiandienos standartais. Teodoras parengė siauruose rateliuose visuotinai pripažintų monografijų apie Mažąją Aziją ir Senovės Graikiją, bet didžiausią savo istorijos veikalą sukurpė tvirtesnėje nei popierius materijoje.

graikiškosios žuvėdros jūrinis fasadas

Kas per veikalas ta graikiška vila

Teodoras susikoperavo su architektu Emanueliu Pontremoliu (Emmanuel Pontremoli) ir vietoje banalios žiemos vilos publikavo 3D projektą Senovės Graikijos buities tema. Du Antikos studijomis apsėsti vyrai Prancūzų Rivjeroje atstatė Deluose (buv. Senovės Graikija) stovėjusią kilmingų graikų vilą ir pavadino ją žuvėdra – Kérylos. Ne tik pastatė graikiškų proporcijų pastatą, bet ir jį aptaisė bei apstatė antikine maniera. Interjere dominuoja marmuras, medis ir antikiniai herojai. Kiekvienas kambarys turi savo senovinę paskirtį ir daugiau-mažiau dievišką vardą, pvz. gaspadoriaus miegamasis dedikuotas Erosui (taip jau yra, kad lengviausia prisiminti už reprodukciją atsakingų veikėjų vardus).

lankytojus pasitinka ir jų atsiliepimus prižiūri raštingiausias iš raštingiausių graikų
pats Sofoklis

Vilos apdaila taip antikizuota, kad net išnešus visus kilnojamus graikiškus dalykus, vistiek būtų ką gražaus čia pažiūrėti. Visos grindys išklotos mozaikiniais kilimais. Čia jų visokių rūšių: geometrinių, augalinių ir gyvulinių motyvų, svarbesnėse grindyse sukomponuoti graikiški dievai, herojai ir kiti aštunkojai. Sienos išpaišytos graikiškomis figūromis ar tiesiog kringeliukais. Vietomis dar aprašinėtos alfomis ir omegomis. Lyg tais dėl tų ygrikų kombinacijų kas nors aiškiau pasidarytų. Atskiro pagiriamojo žodžio nusipelno ir lubos. Kasetinės konstrukcijos pačios iš savęs yra dekoratyvus reikalas, o čia dar ir apipieštos gėlytėm-saulytėm ir t.t..

gerumas užmigti spoksant į tokias lubas ir skaičiuojant paukščiukus

o čia kitokios gėlytės ir kitokia balkių kompozicija

taburetės ir kiti interjero motyvai

Šeimininkas buvo romantiškos pakraipos istorijos mylėtojas (nagi tik romantikams randasi poreikis pastatyti vienokius ar kitokius valdovų rūmus), bet ant šiuolaikinio (čia turimi omenyje Teodoro šie laikai – XX a. pradžia) komforto nesispjaudė, todėl viloje buvo pasirūpinta moderniais patogumais. Ponas su ponia turėjo po savo vonios kambarį su Kararos marmuro vonios bliūdais (jei kas pamiršote, tai savo akim esu mačiusi kas per dyvai toje Kararoje randasi prisiminti čia), o prie ponios miegamojo dar buvo ir dušas. Vardan graikiškos švaros bei socialinio statuso name buvo ir marmurinė pirtukė.

manyčiau lietuviai klysta užsiciklinę pirtukes dekoruoti dailylentėmis.
baltas marmuras atrodo smarkiai geriau

mozaikiniai vonios kilimėliai ir kaip iš pieno plaukęs vonios bliūdas

dievinu marmurą ir liūtų kojas. pati neturiu vonios ant liūto kojų, tik dėl to,
kad ekonominių Vilniaus daugiaaukščių pertvaros nepritaikytos tokio svorio prabangai

Žinoma tokiai konceptualiai vilai netiko foteliai iš baldų salono, tad visas taburetes, spintas, stalus ir komodas projekto sumanytojai plagijavo nuo senovinių iškasenų. Dauguma baldų prototipų išstatyti Italijos ir Prancūzijos muziejuose apie Antiką. Kaip jau minėjau, asmeninės higienos vardan, šeimininkas leido sau įvesti ne kurias korekcijas antikiniame vilos išplanavime, užtat kitos erdvės buvo kaip priklauso graikiškai egzotiškos. Viena įmantresnių duoklių senovei buvo valgomasis, kuris pritaikytas maitinimuisi antikine maniera – gulom.

gulimasis-valgomasis

o čia sielos valgykla

o čia graikiškų posėdžių/pokylių salė

salėje yra ir graikiškas sostas - jei koks dievas netyčiom į svečius užsuktų

čia žiūrite į ankščiau minėtą erotiškąjį graikiško pono miegamąjį

graikiška ponia irgi ne pūkų pataluose nakvodavo

Apie ką čia pasakojama turistui

Kaip ir Rotčildų viloje, turistus po graikišką pasaulį vedžioja jums patinkančios/pažįstamos kalbos audiogidai. Maniškis labai daug pasakojo apie senovės graikų papročius ir įpročius. Kažko sukrečiančiai naujo nepasakė, bet gi nežinojo, kad kalba su profesionalia senovės išmanytoja.

vidinio kiemelio frizas padarytas iš triglifų, metopų, gutų ir dar vieno kito raityto pavadinimo
tiesiog norėjau pasimaivyti, kad moku kelis keistus žodžius, kurių niekada neprireikia perkant pieno

Vilos sumanytojas ir šeimininkas buvo paminėtas vos kelis kartus – toks įspūdis, kad jei žmogus žinojo ką daro ir savo nekilnojamo turto projektą rengė dirbdamas su pirminiais šaltiniais, o ne po teritoriją vaikydamas nabagus tarnus su spalvotų medžiagų gabalais, tai ir nebėra ką apie jį bepridurti. Taip pat likau nesužinojusi iš kur senovės mylėtojas XIX a. pradžioje atrado antikinių mozaikų meistrų, daildžių ir kitų statybininkų. Visiškas nusivylimas, tai, kad nieko neužsiminta nei apie privatų, nei apie visuomeninį Puikiosios epochos ponų garikišką gyvenimą. Vėlgi, matyt ponas mokslininkas neorganizavo pudeliukų vestuvių, tai kaip ir nieko įdomaus čia nevyko.

Asmeninis įspūdis

Rotšildų vilą užtikrintai rekomendavau visiems gražių vietų mylėtojams. Nebūčiau tokia drąsi tą patį kontingentą pasiųsdama ir į Graikišką vilą. Pastaroji irgi aptaisyta kokybiškai, bet čia prabanga yra konceptuali ir akių nedrasko kutosais, porceliano gėlytėmis ar šokančiais fontanais. Graikiška vila pastatyta ant kyšulio atbrailos ir langai žiūri į Viduržemio jūros žydrus vandenis, bet sklype neišsiteko joks reikšmingesnis parkas, tad sodų klausimu užtikrintai laimi Rotšildai.

kaip ir sakyta, čia prabanga ne raukinukuose ar kutosiukuose

Panašu, kad žmonės kažkaip atsirenka kur jiems grožio ieškoti. Po antikinius kambarius sliūkino vien senukai. Nebuvo nei vienos gazelės, kuri dirbtų savo grožio įamžinimo ties kiekviena sofa klausimu. Pasijutau kaip trumpam išsikėlusi iš Rivjeros.

Paprastai Antika apie save primena kiaurais šventyklų portikais, barzdotomis filosofų galvomis ir baltomis deivėmis su išsukinėtomis rankomis. Graikiška vila yra labai vykęs pasakojimas apie buitiškąją senovės Graikijos gyvenimo dimensiją. Aš paprastai patingiu paįsivaizduoti kas per gyvenimas vyko net ir aiškesnį perimetrą išsaugojusioje akmenų krūsnyje, tad tokia nuosekli instaliacija Antikos tema buvo įdomesnė už autentiškus griuvėsius ar raudonai-juodų uzbonų sandėlius. 

Imsiu ir drįsiu sau leisti pareikšti, kad Graikiškoji vila yra vienas labiausiai vykusių žaidimų senovės tema variantų. Projektas sumūrytas privačia iniciatyva ir privačiomis lėšomis, taigi istorinė romantika nieko nekainavo niekuo dėtiems žmonėms. Tai, kad objektas buvo pasistatydintas privačioms reikmėms, o ne kokiai piktybinei didaktikai, jam irgi uždeda gerą šmotą pagarbos taškų. Ne mažesnis gėris yra visiškai ne graikiškas autentiškas antikinės vilos sklypas – vadinasi, žaidžiant senovę nenukentėjo joks iš tikro senovinis akmuo. Protarpiais vis pagalvoju, kiek dar visko gražaus pasaulyje galėtų nutikti, jei visi mokslininkai (humanitarai irgi skaičiuojasi) būtų patys iš savęs begėdiškai bagoti ir visiškai nepriklausomi nei nuo europinių, nei nuo naminių projektų.

Labiausiai iš visko tai viloje nepatiko puriais aštrios skaldos patalais nukloti lauko praėjimai. Raudojo mano raudonosiai batyčiai.

sklada tai kaip Monako paplūdimy, kad ją kur