Apie dovanas nuo draugų, kurių nepažįstame

Šiemet sutingėjome pavažiuoti iki Festivalinių Kanų (pernykščiai įspūdžiai padėti čia). Užtat šiemet Kanai atvažiavo iki mūsų. Dominykas (vardas pakeistas, nes patingėjau paieškoti, kaip taisyklingai rašosi nekeistas vardas) vakar mums perdavė maišelį su lauktuvėmis nuo Lietuvos kino centro.

Anot Dominyko viskas buvo maždaug taip. Jis ėjo per kino palapinių teritoriją ir ties lietuvišku stendu stabtelėjo pafotografuoti. Tada kokia tais lietuviška mergaitė jo pasiteiravo ką ir kodėl jis čia fotografuoja. Tada Dominykas pasisakė, kad turi bendradarbį iš lietuviškos šalies. Tada mergaitė davė dovanų Dominykui ir įdavė lauktuvių tam lietuviškam bendradarbiui.

Lauknešėlyje radome Vilniaus alaus, Vytauto mineralinio, linkėjimų ir užrašinę. Alų jau perdavonojome Gustavui, kaip bonusą prie laimės porą savaičių pagyventi su mūsų Profesoriumi. O Vytautą atsidarysiu rytoj autostradoje – pakeliui namo!

Miela Gabriele, ačiū Jums labai už netikėtą ir mielą dovaną.

p.s. Dominykas liko nesupratęs kodėl tas vanduo toks sūrus.