2013 m. lapkričio 18 d., pirmadienis

Šokoladinis salonas


Nebus nė trupinuku per stripriai pasakyta, paskelbus, kad prancūzai yra desertų genijai. Visi skanėstai čia tiesiog dieviški. Kaip nuosekliai Prancūzijoje dūsaujame, kad nėr čia kavos, lygiai taip pat nuosekliai Italijoje numykiam, kad nėr čia nieko skanaus prie kavos. Nicoje mes užgyvenome ne tik savo bulanžeriją, kur krosanai visų skaniausi, bet ir savo šokolateriją, kur auga tobuliausi tortai. Kas kart, kai užsimerki ir lauki, kol burmoje sutirps kąsnelis iš tos šokalaterijos parsineštos palaimos, visa visata dainuoja apie tai, kad nėra tobulesnės šalies valgyti gyventi už Prancūziją.

šokaldinis dres kodas

dar keletas detalių iš šokoladinės drabužinės

Savaitgalį Anglų promenadoje buvo visa šokolado šventė. Kad išsyk per daug nenusisaldinti, pradžiai išaiškinsiu buitinius reikalus. Šiauliuose toks reikalas būtų pavadintas „Šokolado mugė“, o Nicos pajūryje laikinoje palapinėje įsikūrė  Šokolado ir išskirtinių skonių salonas (Le salon "Chocolat & des Saveurs d’exception"). Už įėjimą buvo renkama po penkis europietiškus pinigus. Kaip pati sau paaiškinau, mokestis buvo imamas už pažiūrėjimą į šokoladines dekoracijas ir kojas tausojančią apylinkių šokaladinių santrauką. Žmonių buvo tiršta - nebuvo jokios judėjimo laisvės, nes įmanoma buvo tik pamažėle irtis su srautu.

žmonių buvo ištikrųjų labai daug

Vaikštinėjant vietoje tai tik aikčiojau, tik grožėjausi, tik čepsėjau. O vat po dienos kitos, nuslūgus saldžiai euforijai, atrodo, kad racionaliau būtų buvę savo eiga pasivaikčioti po Nicos šokalaterijas ir tuos bilietų eurus konvertuoti ne tik į pažiūrimus, bet ir suvalgomus gardumynus. Užsipirkome kažkiek kalėdinio šokolado, bet esu įsitikinusi, kad iki švenčių gardžių grožybių Nicoje bus galima rasti tiek ir tiek, ir dargi be mokesčio už įėjimą į parduotuvę.

buvo salone ir visai banalių dalykų

buvo pažįstamų, bet niekada nepabostančių skanėstų

ir aišku bilenkiek bilenkokio šokolado

kai užaugsiu ir turėsiu daudaug metų, gimtadieniui pirksiu tokį tortą, kad tilptų visos daugdaug žvakučių

ne, čia ne apie šokoladą, bet vistiek apie gardžiąją Prancūziją

šokoladininkai ant žmonių akių išdarinėjo visokius šokoladinius monus

O jeigu taip nebambant ir neskriaginant, turėčiau pasikartoti – prancūzai yra desertų genijai. Į šokoladą galima pridėti bilenkokią įvairovę skanių dalykų: riešutų, džiovintų vaisių, cukatų, alyvuogių, cukruotų žiedlapių, zefyrų ir t.t. Ir dar visa tai padaryti taip gražiai, kad baugu prakąsti, nes sugadisni. Ir dar šokoladą galima išlieti visokiom tauriom, sąmojingoms ar tiesiog dailiom formelėm ir dar gražiai apipiešti. O visas šias galimybes pakompanavus gaunasi idelios kalėdinės eglutės: miškas išsaugotas, spygliai nebyra, bet išskirtinai puošnus ir kvapnus medelis, tik kantrybės reikia nemažai, kad tokia eglutė išstovėtų neprakąstą iki kalėdų.

šitos gražuolės - parodinės. po teisybei, parduodamos, bet neįperkamos
o čia šokoladiniai dalykai, kuriuos galima padėti po saldžia eglute
toks visai neužsaldintas šokoladinio elnio žvilgsnis,
jaučiu, sunkus tas šokoladinis senelis šaltis..

visiška mistika, kaip jie valgomus dalykus padaro šitokio gražumo 

o čia kombinuotas sprendimas riboto didumo kalėdiniams stalams

nepirkom, nes būčiau neatlaikius ir dar tą patį savaitgalį žaisliukus nuraškius..

šitie - mano favoritai


Bijau, kad Prancūzijoje susigadinsime skonį negrįžtamai – jau dabar nebeatrodo, kad Karūna yra šokoladas.. 

8 komentarai:

  1. Oi, kaip suprantu :) puikus šokoladinis pasivaikščiojimas ir akių pasaldinimas :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Kadais man viena šveicarė guodėsi, kad negali valgyti prasto šokolado. Tuosyk supratingai palinksėjau, bet tik dabar supratau apie ką kalba buvo :).

    AtsakytiPanaikinti
  3. Aš irgi. Jau geriau nevalgau jokio, nes kai burnoje burnoje veliasi kokia tai nesuvokiama šokolado skonio masė - tai baisiai liūdna pasidaro ;( Jau geriau perku nedaug, bet gero (ir brangaus). Paguoda, kad bent jau šito gėrio Belgijoje netrūksta. Bus matyt, kaip seksis adaptuotis Lietuvoje. Ar tik netaps šokolado valgymas retu malonumu :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Tiesa, pirmoje fotografijoje užfiksuotas juodas šokoladas su belgiškais spéculoos sausainiais. Čia su jais gaminami patys įvairiausi saldumynai (jau nekalbant apie tai, kad jie patiekiami prie kiekvieno arbatos/kavos puodelio) - "tiramisu", jogurtai, kremai, putėsiai, ledai, praline ir t.t.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. O kaip įdomu - man tie speculai sušmėžavo, kaip nepažįstamas prancūziškas žodis ir tiek :). Mus irgi periodiškai suima panika, o kaip reiks Lietuvoj išgyventi su tokiu išlavintu skoniu :D.

      Panaikinti
    2. O speculoos - belgiški? Maniau, kad olandiški, Čia viskas su jais, iš jų ir vietojų jų. Čia netgi jų pasta (kaip Nutella) yra, kurią olandai tepa ant duonos. Įsivaizduojat sutrintus sausainius tepti and duonos? Egzotika :D
      Oi, bet tai kaip žmonėms pasiseka gyventi ten, kur skanūs desertai…. Arba jų Olandijoje nėra, arba aš ne ten vaikštau.
      Šokoladas (geras) man visada asocijuojasi su jaukumu, skanumu ir …meškomis… :D Tiesiog, jie patenka į vieną kategoriją.
      O kol kas čia valgau Lietuvišką šokoladą, turiu dar atsargų, kai baigsiu eisiu prikti belgiško, bet reiks gerai paieškoti gero, bo tų besiveliančių čia kalnai.

      Panaikinti
    3. Suintrigavot su tais speculais, įtariu, kad ir Prancūzijoje jų būna, bet aš nežiūrėjau į juos, todėl ir nemačiau. Reiks atidžiau pasižvalgyt, vardan bendro išprusimo :).

      Panaikinti
    4. Na, Belgijoje jie pristatomi kaip "nacionaliniai sausainiai" ir iš jų taip pat daroma tepama pasta, kurią sakoma išrado pusryčiaujantys darbininkai, kai sviestą tepė ant speculoos'ų.

      Na, o kaip paprastai būna su kokiais nors maisto produktais ar patiekalais, tai jie būdingi visam regionui. Tai taip ir vienokius ar kitokius prieskoninius sausainius kepa ir Nyderlandai, ir Belgija, ir Šiaurės Prancūzija, ir Vakarų Vokietija - tik kiekviena truputį kitaip juos pavadina :) http://en.wikipedia.org/wiki/Speculoos

      Panaikinti