2014 m. sausio 14 d., antradienis

Trijų kryžių kalnas ir pakalnės


Sekmadienį vakare degalinėje vietine kalba prašiausi leisti užsipilti kuro kiek telpa ir tada sumokėti kiek reikia:
 – žėė vūdrėė to ask.. ėėė..
– shower??
Jo, dušo iš tikrųjų reikėjo, bet neįtariau, kad tai buvo šitaip akivaizdu..

Žygio aprašymas žadėjo vos 600 metrų į aukštį, kamštinių ąžuolų ir mimozų, o tikslas vadinosi „Trijų kryžių kalnas“. Stačiai puikus pramoginis-pažintinis sekmadienio pasivaikščiojimas ir dar su kažkelintos kartos lietuviškomis asociacijomis. Žygis pasirodė kiek stačiau puikus, nei tikėjomės. Kilome kabindamiesi visomis keturiomis, o leidomės dar ir pasiremdami penktąją. Nusileidus nuo viršūnės ėjau bepasididžiuodama savimi, kad vat pirmas žygis be painkštimo ir savęs pagailėjimo etapo. Bet grįžimo maršrutas netikėtai pasuko į priešingą kryptį ir paaiškėjo baisus dalykas – kalną apeisime ir perlipsime dar kartą. Nuoširdžiai tikėjau, kad tai pokštas, pakol nepradėjome bruzgynais-akmenynais kabarotis aukštyn.. Ir vuolia, viskas savo vietose – antrą kartą lipdama į kalną perėjau savęs tokios gležnos ir trapios pagailėjimo etapą. Ir vuolia – antrą kartą nusileidusi nuo kalno atėjau į dėkingumo bendražygiams stotelę. Vis dar sunkiai priimu tai, kad akivaizdžiai nesu tokia gležna, kaip norėtųsi.. Reiks kada prisėsti, geriau pagalvoti ir padaryti išvadas.
Beje, tai pirmas žygis, po kurio kitą dieną neskaudėjo jokio raumens ar sąnario.


kai prancūzai medžioja, tai jie pakabina perspėjimą ir paleidžia bandą šunėkų su skambaliukais
tie šunėkai tilindžiuodami  laksto sau medžioklės reikalais ir į šalis nesidairo. pasijutau ignoruojama
ėjom sau krūmynais-šabakštynais, o grįžtan paaiškėjo, kad čia tai žadėtieji kamštiniai ąžuolai

pamažėle džiunglynai pradėjo skirstytis iš kelio 

o kelias vis labiau statėjo

paskutinėje atkarpoje buvo daug kalbos apie ševrus (chèvre - vietine kalba reiškia ožką)

trys kryžiai čia išstatyti atsižvelgiant į trijų dailininkų - Gioto, El Greco ir Grunvald -  piešinius

kitas geras dalykas ant kalno - panoramos

o apačioj taip dailiai plokščia

čia jau pakalnė. mimozos, dar tik rengiasi žydėti

nusileidę pasimėgaudami apėjome horizontalų garbės ratą aplik kalną

iki paskutinės minutės netikėjau, kad kartosime vertikalią pažintį su kalnu
o apačioj taip lietuviškai lygu ir pilka

Canelle - ištvermingiausia bendražygė, nežinanti kas per dalykas yra painkštimo etapas

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą