Nostalgijos uostai

Labiausiai mėgstu keliauti į negirdėtą nematytą kraštą nežinomais keliais, o dar geriau – bekele. Gal kiek blefuoju dėl negirdėto – nes dailūs vardai visada masina skambiais pažadais. Nuostabiausia tokiose kelionėse yra tai, kad jos niekada nenuvilia. Kai be lūkesčių žemėlapio ar visažinio kelionių vadovo klaidžioji bevardėmis gatvėmis, per tvorą žvilgčiojant į nepažįstamus gyvenimus, niekada nei pasiklysi, nei apsiriksi. Kada nors leisiuos laukais per Mongoliją.

Vienas stambesnių gyvenimo svečiuose kraštuose džiugesių yra galimybė savaitgalį imti ir atvažiuoti į miestelį, apie kurį nieko nežinai. Dažniausiai aš nežinau smarkiai daugiau, nei mano Mielas. Ir darau tai tyčia, sutelkusi valios pastangas ir pasikinkydama "atsargiai - tuoj žaibuos" žvilgsnį, kai tik žemėlapio gyventojas panūsta išplepėti nepažįstamų gatvių vardus. O jis, veinok, smarkiai stengiasi negadinti man džiaugsmo ir į žemėlapį žvilgčioja vogčiom.

Frėjus laikosi per tris žingsnius nuo jūros

Frėjus ypatingas jau vien tuom, kad galima teisingai ištarti jo vardą ir nė kiek nereikia sukti galvos kokia kalba jį parašyti. Girdėjau, kad ten buvo kažkas didelio romėniško (aga, muro romano mylėtojas išplepėjo). Labai geras jausmas, kai pasistačius mašiną ir einant pro miesto vartus puspadžius kutena nežinojimas ką užeisi. O užėjom miesteliuką kiek kitonišką, nei Žydrosios pakrantės kurortyno miesteliukai. Mano Mielas iššaiškino, kad šitas jau yra už Italijos įtakos lauko. Mano versija buitiškesnė - tiesiog kalnai miesteliui šonų nespaudžia.

plačios šviesios gatvės - va kas nutinka kai nereikia spraustis tarp jūros ir kalnų

Buvo gatvės, takai ir keliai, kuriuos žemėlapis būtų išbrokavęs, kaip niekur nevedančius arba vedžiojančius ratais. Tomis gatvėmis jau išėjo vasara. Jose tykiai būna ruduo.

vasara išėjo, bet žadėjo sugrįžti

žemėlapis būtų mums pataręs čia neiti,
tai gerai, kad jo nuomonės neklausėm

O buvusiam oro uoste begalė vietos rudenio ilgesiams, bet nėra kada jais užsiimti. Čia laikas užtikrintai spiriasi į priekį. Maži čia juda ratais ir ratukais, lekia pasišokinėdami ir pasisukinėdami, stiebiasi per tvoras. Didesni mažiau skubinasi, bet irgi nestoviniuoja.

lėktuvai Frėjaus oro uoste prieš dešimtmetį buvo suginti į narvus,

o pakilimo takai atiduoti žmonėms vaikščioti, važinėtis, žaisti ar tiesiog praeiti pro šalį

O laivų uoste gyvenimas įtraukęs kaklą į per skystą šaliką laukia šiltesnių laikų. Šviesus tas laukimas, nes net žvarbai tveriantis už rankos, čia pat išsirikiavusios eilės baltų kaitrios saulės ir žydros jūros pranašų.

laivai uoste irgi kitoniški, nei Nicoj - su burėmis, bet arčiau žemės prisišvartavę

O jūros pakrantėje taip pat šmikinėjo rudeninės gaidos, niūniuojančios artais apie buvusią, artais apie būsimą vasarą ir marias vasarotojų. Karuselės pritilusios, bet vakarais įžiebia lempeles ir paliedžia ratu savo žirgus dideliam mažo žmogaus džiaugsmui. Kavinių staliukų plejados iš įpročo rikiuojais palie gatvę, kad galėtų ramiai, be skubos išsipasakoti vasaros nutikimus ir istorijas beigi iš į stalviršius per sezoną įsigėrusių dėmių paspėlioti apie būsimos vasaros karščius ir kokie ledai bus skaniausi.

žiemos miegui suruoštas jūros inventorius

priekyje Saint-Raphaël, žmonės kalba, kad ten gražu,
keistų dalykų tie žmonės prikalba..

kai vasarotojai išsiskirsto, kurortų gatvėmis žingsniuoja Ilgesys ir jam į parankę įsikibusi Nostalgija

rudenį Palangoj irgi būna labai gražu

O vakarėjant nauja išeiginė promenada palei uosto kanalą linguoja dailiai sušukuotą galvą – į šią vasarą mažumėlę vėlvau, bet vat kaip iš anksto pasipuošiau būsimai.

O vijokliais prisidengusi romėniška miesto siena negodoja apie buvusią ar būsimą vasarą – pro vartus tūskančiai vasarų išėjo ir tiek pat jų dar ateis. Šioms sienoms ne sezonas tęsiasi jau daug šimtmečių. Kitą kartą važiuosim į Frėjų pasidomėti tuo sezonu, kuomet miestelis vadinosi Forum Julii, o miestelėnai vaikščiodavo gatvėmis į baltas paklodes įsisukę.