Šokoladinis salonas

Nebus nė trupinuku per stripriai pasakyta, paskelbus, kad prancūzai yra desertų genijai. Visi skanėstai čia tiesiog dieviški. Kaip nuosekliai Prancūzijoje dūsaujame, kad nėr čia kavos, lygiai taip pat nuosekliai Italijoje numykiam, kad nėr čia nieko skanaus prie kavos. Nicoje mes užgyvenome ne tik savo bulanžeriją, kur krosanai visų skaniausi, bet ir savo šokolateriją, kur auga tobuliausi tortai. Kas kart, kai užsimerki ir lauki, kol burmoje sutirps kąsnelis iš tos šokalaterijos parsineštos palaimos, visa visata dainuoja apie tai, kad nėra tobulesnės šalies valgyti gyventi už Prancūziją.

šokaldinis dres kodas

dar keletas detalių iš šokoladinės drabužinės

Savaitgalį Anglų promenadoje buvo visa šokolado šventė. Kad išsyk per daug nenusisaldinti, pradžiai išaiškinsiu buitinius reikalus. Šiauliuose toks reikalas būtų pavadintas „Šokolado mugė“, o Nicos pajūryje laikinoje palapinėje įsikūrė  Šokolado ir išskirtinių skonių salonas (Le salon "Chocolat & des Saveurs d’exception"). Už įėjimą buvo renkama po penkis europietiškus pinigus. Kaip pati sau paaiškinau, mokestis buvo imamas už pažiūrėjimą į šokoladines dekoracijas ir kojas tausojančią apylinkių šokaladinių santrauką. Žmonių buvo tiršta - nebuvo jokios judėjimo laisvės, nes įmanoma buvo tik pamažėle irtis su srautu.

žmonių buvo ištikrųjų labai daug

Vaikštinėjant vietoje tai tik aikčiojau, tik grožėjausi, tik čepsėjau. O vat po dienos kitos, nuslūgus saldžiai euforijai, atrodo, kad racionaliau būtų buvę savo eiga pasivaikčioti po Nicos šokalaterijas ir tuos bilietų eurus konvertuoti ne tik į pažiūrimus, bet ir suvalgomus gardumynus. Užsipirkome kažkiek kalėdinio šokolado, bet esu įsitikinusi, kad iki švenčių gardžių grožybių Nicoje bus galima rasti tiek ir tiek, ir dargi be mokesčio už įėjimą į parduotuvę.

buvo salone ir visai banalių dalykų

buvo pažįstamų, bet niekada nepabostančių skanėstų

ir aišku bilenkiek bilenkokio šokolado

kai užaugsiu ir turėsiu daudaug metų, gimtadieniui pirksiu tokį tortą, kad tilptų visos daugdaug žvakučių

ne, čia ne apie šokoladą, bet vistiek apie gardžiąją Prancūziją

šokoladininkai ant žmonių akių išdarinėjo visokius šokoladinius monus

O jeigu taip nebambant ir neskriaginant, turėčiau pasikartoti – prancūzai yra desertų genijai. Į šokoladą galima pridėti bilenkokią įvairovę skanių dalykų: riešutų, džiovintų vaisių, cukatų, alyvuogių, cukruotų žiedlapių, zefyrų ir t.t. Ir dar visa tai padaryti taip gražiai, kad baugu prakąsti, nes sugadisni. Ir dar šokoladą galima išlieti visokiom tauriom, sąmojingoms ar tiesiog dailiom formelėm ir dar gražiai apipiešti. O visas šias galimybes pakompanavus gaunasi idelios kalėdinės eglutės: miškas išsaugotas, spygliai nebyra, bet išskirtinai puošnus ir kvapnus medelis, tik kantrybės reikia nemažai, kad tokia eglutė išstovėtų neprakąstą iki kalėdų.

šitos gražuolės - parodinės. po teisybei, parduodamos, bet neįperkamos

o čia šokoladiniai dalykai, kuriuos galima padėti po saldžia eglute

toks visai neužsaldintas šokoladinio elnio žvilgsnis,
jaučiu, sunkus tas šokoladinis senelis šaltis..

visiška mistika, kaip jie valgomus dalykus padaro šitokio gražumo 

o čia kombinuotas sprendimas riboto didumo kalėdiniams stalams

nepirkom, nes būčiau neatlaikius ir dar tą patį savaitgalį žaisliukus nuraškius..

šitie - mano favoritai

Bijau, kad Prancūzijoje susigadinsime skonį negrįžtamai – jau dabar nebeatrodo, kad Karūna yra šokoladas..