Stebuklų traukinys

Štai ir nukautas dar vienas punktas iš „būtinai, kol čia esam..“ sąrašo. Vėl miestelis įsitaisęs ant kalno, kurio kitoje pusėje yra Toji šalis (jaučiu kitą savaitgalį jau neatlaikysime ir atidėję visus sąrašus tiesiog patrauksime į Tąją šalį kavos, picos ir panašiai). Tik tas kalnas šį kartą giliau kalnuose. Jau taip visai kalnuose. O ir pati kelionė buvo kitoniška – važiavome traukiniu. Į traukinį telpa daug daugiau draugų, nei į jarisą, o be to ir pats išbrauktasis punktas buvo „traukiniu nuvažiuoti į Tendę“.

sąvoką "vardinis traukinys" reiktų suprasti pažodžiui

Į Tendę veža ne šiaip tiesiog traukinys, o vardinis traukinys. Jis vadinasi „Train des merveilles“ (ale Stebuklų traukinys). Kaip ir keistas sumanymas stebuklingu išvadinti bėgiais riedantį mechanizmą  – tai kaip tada bevadinti skraidančius kilimus, septynmylius batus ir kitas alternatyvias transporto priemones? Galimos kelios daugiau-mažiau įtikinamos buitinės-etimologinės tų Stebuklų išaiškinimo versijos:

I. traukinys eina stebuklingai gražiu maršrutu – ne kurie interneto turistinės propagandos išminties šaltiniai jį vadina vienu gražiausių Europoje;

II. geležinkelis pats iš savęs yra inžinierinis stebuklas, nes mažne prieš šimtą metų išraitytas kalnais-pakalnėmis, tamsiais tuneliais ir arkuotais tiltais;

III. pavadinimas paimtas nuo suvaikštomu atstumu nuo traukinio trasos esančio taip vadinamo Stebuklų slėnio (vallée des Merveilles).

Beje, visos trys versijos viena kitai nemaišo.

pensijos sulaukę Stebuklų traukiniai, uždarbiauja Transporto muziejuje Breil sur Rojoje

Jei jūsų vaizduotės garvežiai geriau įsibėgėja į pečių įmetus faktinių malkų, tai štai glėbelis konkretybių. Geležinkelis Nica–Cuneo (artimiausias didėlesnis Itališkas miestas už Tendės tunelio) prieš šimtą metų suorganizuotas bendromis prancūziškai-itališkomis jėgomis. Jį konstruoti pradėta link XIX a. galo, o sukonstruota iki paskutinio  bėgio 1928 metais. Traukinių trasos pagrindu imtas senovinis Druskos kelias, kuriuo per amžių-amžius (daugiau-mažiau) sūrymu buvo aprūpinamas Piemonto kraštas. Kaip jau minėta, trasa ne iš banaliųjų – ne šuns pypas traukiniui užpuškuoti į 1000 m aukštį, kai įsibėgėjimui duota viso labo apie 100 km. Traukinys riboto mobilumo daiktas, tad vietomis teko pasiūlyti kalnams pasitraukti ar bent mažumėlę prasiskėsti. Per visą maršrutą išraustas 81 tunelis, kuriuos dailiai surikiavus iš eilės išeitų cieli 44 požeminiai kilometrai. Trijuose tuneliuose išlaužti suktukai – kalno viduriai išgriaužti kylančia ir besisukančia trajektorija. Tiltų per visą maršrutą – be skaičiaus (jei piktybiškai įdomus tikslus kiekis, tai – 407). Ilgiausia tiltinė konstrukcija yra 300 m ilgumo Rivoira viadukas . Yra ir daugiau skaitmenimis išreiškiamų Stebuklų geležinkelio įdomybių-ypatybių, bet jei jas visas čia išvardinčiau vargu ar pridėtų jūsų vaizduotei daugiau apsukų, o aš pavargčiau berašydamas, o jūs užsinuobuodžiautumėte beskaitydami ir pan.

ties Breil sur Roja prisijungia ir bėgiai iš Ventimilijos,
sako ne mažiau gražūs, bet stebuklingais vistiek nevadinami

iš tuneliuko išlenda bėgiai, kuriais apsukę lanką cilindriniu tuneliu tuoj tuoj pravažiuosim 

Iš asmeninės patirties galiu pridurti, kad ne sykį važiavome link Tendės savo ratais ir kaskart apie šitą traukinį pakartodavome „būtinai“. Labai jau įspūdingai tie bėgiai sukinėjasi kalnų skardžiais, sulenda į tamsius tunelius ar iškelta galva tiltais peržygiuoja slėnius. Dabar iš naujos asmeninės patirties galiu pridurti, kad visi šie konstrukciniai viražai ir didingi peizažai geriau matosi nuo plento, nei pro traukinio langą, o tuneliuose, net ir tuose mandriau susuktuose, išvis tamsuma.

o čia tas plentas, kurio važiuodami užvertę galvas vis žadėdavome "būtinai kadanors"

out side stebuklingo geležinkelio vaizdas L'Escarene miestelyje

o taip atrodo L'Escarene iš traukinio pusės

Kad žmonės bevažiuodami tuo stebuklingu traukiniu ko nors tokio nepražiūrėtu, rūpestinga moteriškė padalina lankstinukų ir papasakoja apie tai kas matyti pro langą. Man šiaip patinka, visokie išmanančių žmonių pasidalinimai savo patirtimi, ypač kai tai nutinka už dyką. Mūsų išklausytoji moteris kalbėjo pramaišiui prancūziškai ir angliškai – iš vis gėris. Ir iš tikrųjų pasakojo viską-viską kas matosi pro langą: kodėl ta ir ana traukinio stotelės yra čia o ne ten, kokia čia upė, kas čia per miestelis, kas ten per miestelis ir panašiai. Kai per langą matėsi tik plokšti šabakštynai, tada irgi nepasidavė – paaiškino kas čia per pušys (true story). Negaliu sakyt, įdomių dalykų pripasakojo – net porą pakeleivingų miestelių užsibukinome į sąrašą „būt gerai“ (liktais sąrašo „būtinai“ per maža būtų). Tik tiek, kad važiuojant su pačia iš savęs gudria ir smagia kompanija, tai visą-visą kelią, visas dvi valandas sėdėti tyliai, susilaikant nuo bet kokio kikenimo-plepenimo yra visai iššūkis ir netgi tam tikra netektis. Beje, nuo ekskursijos neina pasislėpti net tualete, kad ir siusiodamas žmogus žinotum pro kokį kaimą čia dabar pravažiavai ir ką galėtum čia pamatyti, jei mestum siusiojęs ir paskubėtum išsilaipinti.

kadangi įdėmiai klausiausi ekskursijos, dabar žinau, kad čia ne šiaip bevardis kalnų malimo fabrikas,
o artais cemento artais žvyro gamykla priklausanti kažkokiai labai dideliai kompanijai

maži kelioniniai džiaugsmai, kurių viską žinančioji moteris nedrausmino

Buitinė informacija. Stebuklų traukinys veža tik sezono metu (nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 30 d.) ir dar biškį (savaitgaliais) spalį. Nežinau ar čia todėl, kad važiuotojų nesurenka, ar tiesiog patingi sniegą nuo bėgių nusikasti. Perkant regioninį traukinių pasą veža už 15 eurų. Perkant paskirus pirmyn ir atgal bilietus suvežioja už 26 eurus. Teoriškai su tuo pasu gali sau išlipinėti-įlipinėti kurioje tik panori stotelėje, tik kad Stebuklų traukinys ryte nuveža, o vakare parveža, tai su tais išlipimais-įlipimais ne kažin ką priorganizuosi. Stebuklų traukinio greitis ne stebuklingas 80 kilometrų nupuškuoja per dvi valandas. Man rods, net prie kiekvienos šuns būdos stojantis Vilnius-Kaunas apsisuka greičiau. Tiesa pastarojo bėgiai smarkiai lėkštesni.

šmurkš į tunelį, dardu-dardu per tiltą ir mes jau Tendėje

o čia Tendės prieigų outside vaizdas

O mes laukėm laukėm savo stebuklingos valandos (iš tikro tai dviejų į vieną pusę ir dviejų atgal) ir sulaukėme šanso pasivėžinti stebuklingai pigiai. Europos kultūros dienų proga regioniniai traukinių pasai buvo dalinami po penkis eurus. Vat-taip-vat, rugsėjo 20–21 d. už penkis eurus regioniniais traukiniais iš Nicos buvo galima nusibelsti iki Marselio ar Avinjono. Per neapdairumą, šitie nebuvo taip užbūtininti Sąraše, kurio klausimu pastaruoju metu dirbame. Beje, šitos akcijos-atrakcijos atkapstymas irgi balansuoja ant stebuklo ribos, nes penkių eurų pasiūlymą radau tik todėl, kad daugiau-mažiau žinojau ko ieškoti. Nei traukinių stotyse, nei turizmo informaciniuose taškuose, nei toms pačioms Kultūros dienoms pašvęstuose leidiniuose informacija apie geležinkelių įtraukimą į Europos kultūros dienų atrakcijas nebuvo viešinama jokiais pavidalais. Geležinkelių interneto puslapyje geroji žinia irgi buvo kaip reikiant giliai įkasta.

geležinkelio romantika

Out of Topic. Afetrparty. Aš visada maniau, kad išsunkti akcijas iki paskutinio cento yra asmeninė Mano mielo silpnybė, bet pasirodo šitas apsėdimas yra tarptautinė liga. Taigi visi tie, kam pilvas nemaišė pasišokinėjant keliauti per akcijas-atrakcijas, Nicoje išlipę iš Stebuklų traukinio persėdo į stebuklingon šalin vežantį traukinį. Ten pabrėžtinai operatyviai suvalgė picos, išgėrė kavos ir minutė priešpajudant jau sėdėjo paskutiniame traukinyje Ventimilija-Nica. Tada paskaičiavo, kad dar galima mažumėlę išspausti vaško iš penkių eurų bilieto ir ta proga išsilaipino naktiniame Monake. O ten akcijinis geležinkelis paspaudė vašką iš jų – ėmė ir tiesiog patyliukais nuėmė du paskutinius traukinius. Tai gerai, kad būna naktinių autobusų, kurių tvarkaraščius visai įmanoma rasti, kai tiksliai žinai kokio pavadinimo autobuso ieškai.