Marmurinė Carrara

Iš autostrados išstojome ties Carrara, nes laiku prisiminėme sakinį-paklydėlį iš draugų atostogų prezentacijos. Tą kartą neperlabiausiai sudominęs komentaras ties neperlabiausia pro traukinio langą daryta nuotrauka išplaukė į aktualijų lentyną, kai bandėme viens kitam paaiškinti kodėl tos snieguotos viršūnės tokios neauškštos. Pala pala - čia gi tos visų laikų garsiausios Carraros marmuro kasyklos, apie kurias dar prieš dvi savaites nebuvome nieko girdėję. Mažu verta patikrinti vietovę kur įkvėpimui medžiagos sėmėsi mikelandželai, berniniai ir kiti daugiau ar mažiau pripažinti genijai. Šiandien sužinojau, kad, šituos marmurinius kalnus žinojo dar romėnai – Panteonas bei Trojano kolona nulipdyta iš to paties Carraros marmuro.

taigi čia visai ne snieguoti kalnai, čia - marmuriniai kalnai, prakrapštytais viduriais

Labai nepasigailėjome eksprompto įstoti į atostogas miestelyje, apie kurį iš nuogirdų žinojome vos pora raktinių žodžių: marmuras ir Mikelandželas. Nesam urviniai žmonės, o ir Žydrojoje pakrantėje gerokai praplatinome akiratį, bet nieko panašaus į Carrarą nebuvome užmatę. Miestelis nedidukas, pašiurusiais pakraštėliais, apytvarkingiu senamiesčiu. Neatrodo pasiturintis, veikiau toks vidutiniokas paglamžytu švarku ir nuspardytais batais, nežinia dėl kokių priežasčių nešiojantis bilenkokio brangumo laikrodį.

Carrara prijaučia menui. Bene visos miesto aikštės apkaišytos stambiagabaričiu marmuriniu menu. Net miesto prieangio žiedo centre, kur paprastai linguoja pavytusi palmė ar pūpso miela gėlyčių kompozicija, čia stypso marmurinis menas. Marmuriniai žinoma ir visi iškilmingi paminklai bei jų pjedestalai. Yra Carraroje ir monumentalesnio marmurinio meno. Pavyzdžiui, romaninė, su švelniu poslinkiu link gotikos, katedra. Kadais smagiai pakrizenau iš Kažko nustebusio, kad visos marmurinės bažnyčios ir rūmai visai ne marmuriniai, o tik apklijuoti marmurinėmis klinkerio plytelėmis. Tai vat, Carraros katedra ne tokia. Carraros katedra pastatyta iš balto Carraros marmuro. Tos katedros kamputyje išeksponuota marmurinė prakartėlė marmuro kasybos tema.

Nėra dideliai stebinantis daiktas išeiginius dalykus iš orių medžiagų gaminti. Bet Carrara akivaizdžiai pritrūko fantazijos iškilmingų paminklų prisigalvojimui, kad įsisavintų marmuro perprodukciją. Atrodo, kad Carraros miesto tarybos posėdžiai pradedami desperatiškiu atodūsiu: – ką čia dar padarius iš marmuro? Ėjau ir vis nesilioviau žagsėti iš nuostabos: marmuriniai suolai, marmuriniai dviračių stovai, marmurinės kavinių lauko terasų tvorelės, marmuriniai medelių ir kitų žolių vazonai, marmurinė scena tarpugatvyje, marmuru apkaišyti naujos statybos daugiabučiai, marmurinis stalas prie panešioto baro ir taip be galo. Bet stalčius visai atsidarė, kai apsižiūrėjau, kad kulniuoju marmuriniu šaligatviu. Iš juodo marmuro suorganizuoti bortukai, o pačios šaligatvio plytelės – balto marmuro. Šitokių šposų net visų pinigų sostinė Monakas sau neleidžia...

Tas marmuras tiek susuko galvą, kad iš išsižiojimo dorai neprisukau fotoaparato objektyvo, todėl labai vargani mano vaizdiniai marmurinės prabangos įrodymai.

atrodo, marmuriniai dviračių stovėliai labiau gražūs, nei praktiški

ką dar čia tokio suorganizavus iš marmuro?..

Atskira atrakcija patapo galavimasisi nesibaigiančiais Cararos ir jos kaimynių pramoniniais rajonais. Už visokių sandėlių tvorų buvo sukomponuoti marmuriniai šmotai. Daugiausia tiesiog balti beveik kvadratiniai kubiniai metrai marmuro. Pasitaikydavo ir parodinių luitų su šlifavimo staklėmis atvertu vidiniu grožiu.

taip atrodo dailiais gabalais suraikyti marmuriniai kalnai

Slinkdami tokia Sandėlių gatve užmatėm suvenyrų parduotuvę. Įspūdingiausia suvenyrinė ever. Lenkiškų sodo nykštukų pievučių, lietuviškų paminklų darželių ir prašmatniųprašmatnių interjero grožių solono miksas. Prisiminimui apie marmurinę Carrarą čia buvo galima nusipirkti grakščia marmurinę mergaitę (platus pasirinkimas pagal pageidaujamą ūgį, odos spalvą, ap(nu)sirengimo lygį ir pan.), visokiausių sodo nykštukų-šventuoliukų-angeliukų-gyvuliukų, marmurinių intarsijų stalviršį, marmurinę grūstuvę, marmurinę kriauklę, marmurinių vaisių, marmurinę vonią ir dar bilenko marmurinio. Paėmėm marmurinį obuolį. Labai negudru buvo neimti marmurinės grūstuvės, juolab giliau Toskanoje tokia kainavo dvigubai.

burys marmurinių moterų

krūvos praktiškesnių marmurinių dalykų

Į Carrarą dar grįšim. Kada nors. Kai užaugsim dideli ir susitaupysim daugdaug pinigų. Tada nusipirksim daug buitinių marmurinių rakandų savo dvarui: grūstuvę, stalviršį, židinio apvadėlius, sodo elniuką ir kitokio marmurinio bieso..