Monako muziejų šturmas

Peržiūrinėdama lietuviškas nuotraukas apie orą pasigedau rudens. Tai šį savaitgalį šiek tiek palinojo rudens. Užtat po namudinės sekmadienio popietės tenka pasakoti savaitės senumo naujienas apie didžiai kulturingą praeitą sekmadienį.

Aną sekmadienį šturmavom Monako muziejus. Nes per atostogas Italijoje išsiugdėme įprotį – „nė dienos be muziejaus“. Tai Monake atidirbom už visą savaitę. Dar viena tokio pasinešimo „ant kultūros“ priežastis buvo Europos paveldo diena, kuri Monake nutiko rugsėjo 22 d., savaite vėliau nei Europoje. Ta proga visi kunigaikštystės muziejai, iškyrus vieną, dykai įsileido monakiečius ir prašalaičius. Kad būtų įdomiau, praviras duris paliko ir krūva vienaip ar kitaip kulturingų įstaigų. Žemėlapyje buvo pažymėti 38 kultūros taškai. Mūsų kultūringos sekmadienio popietės rezultatas: 8 taškai, iš jų 5 muziejai, 2 išskirtiniai lankytojams atsivėrusios įstaigos ir vienas botanikos parkas. Viso sutaupėm 64,4 euro. Ir dar atradom kur vos už 6 eurus duoda daug šviežių, kokybiškų, gardžių ir visokeriopai puikių  makaronų ir gniokių. Pasirodo Monake įmanoma pavalgyti sočiai, skaniai ir dar pigiai!

Kultūringąją dienos dalį pradėjome svarbiausiame Monako taške. Ne. Ne kazino. Kunigaikščio rūmuose (p.s. vieta tiek banali, kad, pasirodo, neturiu nė vienos foto..). Ten yra keli pereinami kambariai atiduoti turistų nušliaužimui. Viskas gerai su tais kambariais: aukštos lubos, audiniais muštos sienos, šilkais trauktos kėdės ir sofutės, marmurinėmis intarsijomis išpaišytos grindys, krikštoliniai sietynai ir pan. Žodžiu, rūmai kaip rūmai. Gal kiek mažiau panešioti, nei paprastai pasitaiko tokie rūmai. Labai gerai, kad patikrinome. Dar geriau, kad neprisėjo susimokėt už šitą patikrinimą, nes būtų pagailę 8 eurų už kelių tipiškų valdovų rūmų kambarių apžiūrą.

Į Napoleono suvenyrų muziejų (Musée des Souvenirs Napoléonien) užsukome, nes jo durys buvo ant tako išeinant iš kunigaikščio rūmų. Be to, ne kultūros dieną įėjimas kainuoja 4 eurus – o mes gi taupyt į Monaką važiavom. Reikia, paminėti, kad nemažai Monako muziejų padaryti kolekcijų pagrindu: pvz. automobilių, pašto ženklų, laivų modeliukų ir pan. Tai Napoleono suvenyrų muziejuje nusėdo su Napaleono epocha susiję eksponatai ir visi kiti dalykai, nepritapę kituose kolekcijose: Monako policijos uniformų retrospektyva, kažkiek žemėlapių, kažkiek raižinių Monako tema, krūva ordinų ir medalių, lėlių kompozicija buitinėmis temomis ir kiti geri dalykai.

šitam name gyvena Teisybė

Toliau patraukėm į Meriją, nes man didžiai rūpėjo pažiūrėti kaip atrodo Monako santuokų rūmai salė. Pakeliui kyštelėjom smalsiąsias į Teismo rūmus. Po pirmojo eskursijos takto įsistikinom, kad mūsų prancūzų kalbos išmanymas dar nesiekia teisinių debesų, taid tyliai tyliai išsprūdinom. Merijoje buvo kur kas smagiau. Išeiginis pastatas su išeiginiu vidiniu kiemu, ilgi šviesūs koridoriai ir koncertas santuokų salėje. Tokioj Merijoj vienas smagumas būtų reikalus tvarkyt.

turėtų būt visai gražu "tvarkytis popierius" tokioj merijoj

aš vaizdavausi, kad santuokų salė bus balta ir grakšti,
o pasirodo, tai autentiškas XX a. pr. salionas

Po smagiosios dalies Monako senamiestyje leidomės atidirbti į muziejų kvartalą. Mano Mielam labai reikėjo į Pašto ženklų ir monetų muziejų (Musée des Timbres et des Monnaies). Vat čia aš supratau, kas yra tikrai nuobodus muziejus. Neįveikiamai nuobodu pasidarė vos įėjus pro pagrindines duris. Susikaupiau ir nesukinėdama galvos ir nestoviniuodama perėjau visas tris sales. Net šonus pradėjo niežėti iš nuobodumo. Mažu čia vaikystės traumos – nepirko man niekas tiek kramtoškės, kad galėčiau sukapti bent minimalią nakleikų kolekciją, tad savo laiku ir nesusiformavo popieriukų rinkimo ir kaupimo įgūdžiai beigi empatija tuom užsiimantiems. Mano Mielas savo laiku tikrai daugiau kramtoškės valgė, todėl jo pakantumo ribos visokioms popieriukų kolekcijoms yra bent keliais šviestmečiais toliau nei manųjų. Tai aš jį ir palikau tam muziejuje murmantį kažkokį vėją ale „bet gi čia visos valstybės visų pašto ženklų kolekcija..“.

neįtikėtina, bet būna žmonių, kurie pasišokinėdami eina į pašto ženklų muziejų

Tuo metu nušliaužiau prastumti laiko į Laivininkystės muziejų (Musée Naval), kuris pasirodė besąs laivų modeliukų muziejus. Pirma reakcija buvo - o, kitos rūšies bepročių kolekcionierių žaidimo aikštelė! Pirmam išgąsčiui atslūgus ir pargrįžus protui, susipratau, kad pasakojimas apie laivininkystės istoriją modeliukais visai efektyvus. Kiek reikėtų ploto, kad orginaliais eksponatais parodyti laivų istoriją nuo romėnų galerų iki Kursko tanklaivio. Neužtektų viso Monako. Man kojyčių tokiam projektui irgi nebūtų užtekę.

laivų modeliukų muziejus

Kad jau pažiūrėjom pašto ženklų ir laivų modeliukų kolekcijas, tai nepraėjom ir pro senovinių mašinėlių kolekcijos muziejų (Musée Voitures Anciennes) – įėjimas ant tako tarp anų dviejų, ne kultūros dieną mokamas. Ko tik nepažiūrėsi iš to taupumo.. Čia išeksponuotos vežėčios nuo karališkų karietų iki tų plokščių mašinų, kur per Monako ralį ratais važinėja. Gražios mašinėlės. Bet užvis įdomiausias eksponatas čia toks metalinių veržlių, sraigtų ir dar kažko kratinys, atkartojantis mašinos vidurius. Kadais vienas išminčius man šitą organizmą iššaiškino, dabar nebūtinai iš pirmo karto parodydčiaus kur žvakės, o kur karbiuratorius bet tuokart buvo labai įdomu.

kairėje Senovinių mašinų muziejus, dešinėje Pašto ženklų muziejus, o vyrukai tuoj pasuks už kampo į Laivų modeliukų muziejų

mašinų muziejuje eksponuojami natūralaus dydžio žaisliukai

Po muziejų maratono vilkom kojas link traukinių stoties. Bet štai lifte (liftais Monake važinėjama iš žemesnių gatvių į aukštesnes ir atvirkščiai) užmačiau Egzotiškų sodų kryptį ir tik šast iš nežinia kur pargrįžo gyvenimo džiaugsmas ir energija. Aiškumo dėlei, verta paminėti, kad Egzotiškasis sodas yra labai nepakeliui, pačiame aukščiausiame Monako pašalyje. O ten gražu. Būtų kiek gražiau, lankant  nenusikalus po nesveikai kultūringos dienos. Man labai daro įspudį, kaip belenkiek užstatytame Monako daugiabutyne mažiausias neužstatytos žemės lopinėlis suorganizuojamas į puikų parką. Egzotiškas kaktusų botanikos parkas pasodintas tiesiog uolos šlaite. Tame šlaite yra skylė, kuria kalno viduriais galima nusileisti iki jūros lygio. Tą sykį mūsų batareikos jau nebebūtų atlaikę tokio krūvio.

kaktusai apsodinti Egzotiško sodo serpantinai

kitas Egzotiškų sodų gerumas yra pažiūrėti į Monaką iš viršaus.
vakaras lanko Monaką 

Vienok, tokius kultūringus šposus Monake galima krėsti tik turint prabangą grįžinėti kiek patinka kartų ir išslampinėti visą kunigaikštystę. Ne muziejuose užkonservuota Monako dvasia. Monako dvasios šmikinėja apie Monte Carlo kazino, jachtų prieplaukoje, žemčiūgais žėrinčiose vitrinose, nulaižytuose parkeliuose, ferariais prifarširuotose gatvėse. Labai paviršutiniška, bet labai nedaugelis gali sau leisti pažinti vidinį Monako grožį. Ir tas grožis tikrai ne muziejų saugyklose gyvena.