2013 m. gruodžio 28 d., šeštadienis

SWAP. Džiaugsmas gauti dovanų


Dovanų aš laukiau laukiau. Tada dar biškelį palaukiau. Tada dar šiek tiek luktelėjau. Po to padariau pertraukėlę. Atsikvėpiau. O tada susikaupiau ir dar mažumėlę luktelėjau. Ir štai vakar paštas pasidavė ir atidavė man, kas man priklauso. Bet čia laukimas nesibaigė. Reikėjo deramai atsiveikinti su kalėdiniais svečiais. Dar reikėjo susikaupti ir susišukuoti papiktintas mintis apie piktybines pašto peles, kurios pragraužė man adresuotą voką. Nu tiek laukus, gi negražu būtų prakąsti savo kalėdinį desertą, susikaupus ties artimaisiais iš Lietuvos, juolab ties tolimais iš pašto. Ir štai ryte, išlydėjus kalėdotojus, bet dar tiek neprabudus, kad paslinkčiau užsiimti piktumais, ėmiausi savo kalėdinio pyragaičio.

Pro pašto pelių pagraužtą voko kraštą kyštelėjo nosį kiek pavargęs dovanų maišas. O iš to maišo pasirąžiusi išlindo visa daili ir nė kiek ilgos kelionės nenuvarginta kepuraitė. Visa tokia išeiginė – švelnios natūros ir subtilių manierų. Ryškiai nusiteikusi, nerūpestingiems pasivaikščiojimams Anglų promenada (čia tokia Nicos Laisvės alėja – eini sau nelyg tiesiog pajūriu pasivaikščioti, bet prie to pačio save parodai, kitų pažiūri). Aš būtinai ją kurį vakarą pavedžiosiu po tą promenadą. Kai tik kalėdiniai lietūs Žydrojoje pakrantėje išsisems. Tada abi iškėlusios galvą patrauksim ta promenada pasirodyti kokios mudvi gražios ir patenkintos gyvenimu.

Ačiū, Milda, už dailią dovaną. Ką bekalbėtų visokie taurūs žmonės apie didį dovanojimo džiaugsmą, bet nepaparastas saldumas yra gauti gražias dovanas.. Pačepsėčiau iš gerumo. 
Ir ačiū, Daiva, kad įsuko šitą kalėdinio džiaugsmo dalybų verpetą.

P.s. Reiks Guillaume'o paprašyti, kad į prancūzų pašto pelėms suprantamą kalbą išverstų perspėjimą „ei, žiurkikės nekiškit snapo – nėra čia ožkos sūrio“. Ir tuo užrašu antspauduoti visą korespondenciją. Gal dar sumačytų šalia adreso nupaišyti piktą katiną..

1 komentaras: