Vakar vakare grįžtant iš kino (out of topic žiūrėjau lenkišką kiną su prancūziškais subtitrais,
jaučiuos toookia poliglotė J) mane iš pasalų užpuolė kalėdos. Jos tyliai
įsėlino į pašto dėžutę ir laukė tinkamos progos nutverti už rankos ir
įkrėsti dovanų. Kaip ir dera tokių netikėtų išpuolių proga, kaip reikalas susijaudinau,
sutrikau, pasimečiau, biškiliuką išsigandau ir vis savęs perklausinėjau ar ištikrųjų vat šitaip galėjo nutikti, ir už ką man šitaip... Situaciją
stabilizavo Daiva (mūsų namuose, dėl mokslininkams nežinomų priežasčių, žinoma kaip geltonaupėpakeliui), patikinusi, kad visos tos dovanos tikraitikrai man
skirtos. Atseit, čia padrąsinimo prizas už tai, kad nepasigėdijau viešai
prisipažinti kaip stipriai norėjau į SWAP atrakcionų parką.
dovanų krūva |
Kokios Dovanos man nutiko!! Beveilyčiau jas pasidėti
į sekcijos nuolatinę ekspoziciją, jei tokią turėčiau. Dabar visas gėris
išeksponuotos laikinoje parodoje ant any laisvo paviršiaus. Kai tik pasisuku pasitikrinti ar tikraitikrai gavau
šitiek gero ir gražaus, gerumas pakaso pagurklį „jėzusmarija kaip gražu, miela,
šilta, tikra etc.“. Aš čia apseisiu be tikslesnės inventorizacijos (kad
kartais, ko iš pasalų neužpultų padauža Pavyduliukas). Dovanų gavau spalvotą,
galutinį ir neatmazinamą argumentą susiimti, imti ir išmokti siuvinėti. Dar šią
savaitę susiieškosiu siuvinėjomo elementorių ir siuvinėjimo lankelį.
Vietoj moralo. Jau antrą savaitę mokinuosi Coursera interneto
amžiaus universitete. Lankau Buitinės moralės kursą (Moralities of Everyday Life) ir ten moralės profesorius iš Yale‘io
vis bando prakišti idėją, kad žmonės yra iš prigimties geri, esą net nieko apie
gyvenimą nesuprantančius kūdikius traukia prie gerų ir teisingų darbų (kūdikių
geri darbai matuojami sutelkto žvilgsnio sekundėmis). Aš kaip mokslų ragavusi
asaba, be to, iš protėvių paveldėjusi padorius valstietiško įtarumo išteklius,
to profesoriaus išvedžiojamų neėmiau už gryną pinigą – du eksperimentai dar ne priežastis kaip faktą užskaityti Russo romantiškus pasvaičiojimus. Tai vat. Vakar gavau asmenišką daiktinį
įrodymą, kad žmones tikraitikrai traukia prie gražių darbų. Manau pajėgsiu
susitaikyti su idėja, kad ir romantikams išsprūsdavo viena kita teisinga
įžvalga.
p.s. šį kartą pašto pelės buvo neįtikėtinai
nuosaikios, pasitenkino mažulyte mandagumo skylute.
bet žinok, gali ir nesiuvinėti, gali tik turėti, man svarbiausia, kad namuose pusė milimetro atlaisvėjo nuo atsargų :))
AtsakytiPanaikintina taip, gražaus materiolo turėjimas pats savaime yra malonus užsiėmimas, bet aš dar ir pasinaudosiu šita gražia proga susikaupti ties "vat dabar tai jau ištikrųjų imsiu ir išmoksiu!" :)
AtsakytiPanaikintitarpo kitko, man labai patinka ta geltonaupė :))
AtsakytiPanaikintitai labai gerai, kad patinka :). Kurį laiką bandžiau vyrą raidelių pamokyti (ale, net jei paveiksliuke yra valtis, o pirma raidelė yra G, nu nebūtinai reiškia, kad parašyta geltona upė), bet po to pati paraidžiui skaityt pamiršau :D.
AtsakytiPanaikinti