Sekmadienį vakare degalinėje vietine kalba prašiausi leisti
užsipilti kuro kiek telpa ir tada sumokėti kiek reikia:
– žėė vūdrėė
to ask.. ėėė..
– shower??
Jo, dušo iš tikrųjų reikėjo, bet neįtariau, kad tai
buvo šitaip akivaizdu..
Žygio aprašymas žadėjo vos 600 metrų į aukštį,
kamštinių ąžuolų ir mimozų, o tikslas vadinosi „Trijų kryžių kalnas“. Stačiai
puikus pramoginis-pažintinis sekmadienio pasivaikščiojimas ir dar su
kažkelintos kartos lietuviškomis asociacijomis. Žygis pasirodė kiek stačiau
puikus, nei tikėjomės. Kilome kabindamiesi visomis keturiomis, o leidomės dar
ir pasiremdami penktąją. Nusileidus nuo viršūnės ėjau bepasididžiuodama savimi,
kad vat pirmas žygis be painkštimo ir savęs pagailėjimo etapo. Bet grįžimo maršrutas
netikėtai pasuko į priešingą kryptį ir paaiškėjo baisus dalykas – kalną apeisime
ir perlipsime dar kartą. Nuoširdžiai tikėjau, kad tai pokštas, pakol nepradėjome
bruzgynais-akmenynais kabarotis aukštyn.. Ir vuolia, viskas savo vietose – antrą
kartą lipdama į kalną perėjau savęs tokios gležnos ir trapios pagailėjimo
etapą. Ir vuolia – antrą kartą nusileidusi nuo kalno atėjau į dėkingumo
bendražygiams stotelę. Vis dar sunkiai priimu tai, kad akivaizdžiai nesu tokia
gležna, kaip norėtųsi.. Reiks kada prisėsti, geriau pagalvoti ir padaryti išvadas.
Beje, tai pirmas žygis, po kurio kitą dieną neskaudėjo jokio raumens ar sąnario.
|
kai prancūzai medžioja, tai jie pakabina perspėjimą ir paleidžia bandą šunėkų su skambaliukais
tie šunėkai tilindžiuodami laksto sau medžioklės reikalais ir į šalis nesidairo. pasijutau ignoruojama |
|
ėjom sau krūmynais-šabakštynais, o grįžtan paaiškėjo, kad čia tai žadėtieji kamštiniai ąžuolai |
|
pamažėle džiunglynai pradėjo skirstytis iš kelio |
|
o kelias vis labiau statėjo |
|
paskutinėje atkarpoje buvo daug kalbos apie ševrus (chèvre - vietine kalba reiškia ožką) |
|
trys kryžiai čia išstatyti atsižvelgiant į trijų dailininkų - Gioto, El Greco ir Grunvald - piešinius |
|
kitas geras dalykas ant kalno - panoramos |
|
o apačioj taip dailiai plokščia |
|
čia jau pakalnė. mimozos, dar tik rengiasi žydėti |
|
nusileidę pasimėgaudami apėjome horizontalų garbės ratą aplik kalną |
|
iki paskutinės minutės netikėjau, kad kartosime vertikalią pažintį su kalnu |
|
o apačioj taip lietuviškai lygu ir pilka |
|
Canelle - ištvermingiausia bendražygė, nežinanti kas per dalykas yra painkštimo etapas |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą