2014 m. kovo 25 d., antradienis

Kaip mes į Paryžių skridom

asociatyvi nuotrauka. asocijuojasi su vėlavusiu mano mielo skrydžiu į nicą

Susikrovėm kuprines, pamiegojom labai nedaug valandų, sėdom ant dviračių ir iškeliavom į Paryžių. Tiesa, neėmėm dviračių iš artimiausio VeloBleu punkto. Mes pabrėžtinai netikime homeopatija, vilkolakiais ir horoskopais, bet mokslininkas visada rekomenduoja apeiti juodos katės perbėgtas gatves.

Skrydžiai buvo įžūliai ankstyvi, kad mano Mielas spėtų į susitikimą žvaigždžių klausimu, kuris vyko lygiai prieš mėnesį. Spėjo jis į tą savo susitikimą. Kažkurią vasario nioliktą išsiaiškino, kad kovo devyniolikta nėra visiškai tas pats kas vasario devyniolikta. Įsivaizduojama data buvo nuleista iš viršaus, tad ir laiko paklaidos kaštai liko viršūnėlėms. Mums liko vienas dykas bilietas į Paryžių geru lėktuvu ir vienas mokamas paralelinis bilietas tiesiog lėkuvu. Prie darbinio maršruto priderinta šeimyninė išvyka buvo perkvalifikuota į perėjimą per Paryžių be jokių profesinių įsipareigojimų.

Visokių romantikų prisigalvojau iš to gražumo, kad kaip kokia save gerbianti karalių šeimyna skrisime skirtingais lėktuvais. Mane palydės į Paryžių, o aš pasitiksiu Paryžiuje. Kaip miela.. Pakol svajojau su tušinuku ar su spalvotu flomasteriu piešti pasitikimo plakatą „MAILĖ“, atėjo kuprinių krovimo metas ir tas širdutėm apipaišytas plakatas pasiliko menamoje realybėje. Gal taip ir geriau.

Mane pabučiavo į Paryžių. Aš išsilaipinau Paryžiuje be plakato, bet su romantišku nusiteikimu. Po kelis kartus perskaičiau kokias penkias (nu tris tai tikrai) skirtingas araivalų lentas, bet nė viena nerodė, kad po penkiolikos minučių leisis kas nors iš Nicos. Truputuką pagalvojau apie tą taip ir nenusileidusį lėktuvą ir prisiminiau, kaip vėlavau pasitikti brolio, nes netikėtai sužinojau apie antrą Nicos oro uosto terminalą. Taigi, operaciją „surask ir pasitik mylimą“ pradėjau nuo dedukcinės prielaidos, kad Orly yra daugiau nei vienas terminalas.

Tris kartus peržiūrėjau interaktyvų, čiupinėjimu valdomą oro uosto planą, bet sužinojau tik kur gauti kavos. Kavos nebuvo kada gerti. Radau apleistą Informacijos kioskelį, iš kurio, dėl objektyvių priežasčių, nieko naujo apie oro uostą nesužinojau. Du kartus apėjau autobusų stovėjimo aikšteles, bet radau tik į Orly parkingą vežantį autobusą. Į parkingą man nereikėjo, o nuvažiuoti kur į pievas nelabai troškau. Apsižiūrėjau, kad yra iškelta traukinio linija, bet ji vadinosi Orly val ar kaiptais, žodžiu nė žodžio apie terminalus. Žinia, tiriamasis pasivėžinimas traukiniu, gali nunešti dar toliau į pievas, nei autobusas. Pirmas įrodymas, kad Orly oro uoste gali būti daugiau nei vienas terminalas buvo nuoroda į Orly Sud terminalą. Ji buvo nuo gatvės prikišamai atsukta į stiklines duris, už kurių aš vėpsojau bet kokio kito terminalo egzitavimo ženklo. Perėjusi visą terminalą išilgai, ties statybininkų užbarikaduotomis durimis radau ir nuorodą į Orly Ouest (pati sugalvojau, kad čia kito terminalo pavadinimas). Dar porą kartelių pirmyn-atgal ir apsiprendžiau keliauti ta kryptim iš kurios reikia ateiti į Orly Sud.

Telefonas man pasakė, kad savo Mielo romantiškai nebepasitiksiu. Mano Mielas, užklaustas į kurį terminalą nusileido, mane patikino, kad į ta patį, kaip ir prieš mėnesį. Ir dar globėjiškai meiliai pridūrė, kokia aš tokia sutrikusi iš to neišmiegojimo.. Sutarėm susitikti prie turistų informacijos. Kai grįžau per visą ilgą terminalą iki tos informacijos, dar kartą pasitvirtino teorija apie paralelinius terminalus. Dabar ir mano Mielas patikėjo mano teorinėmis prielaidomis. Išėjau priešinga kryptimi nei Orly Sud rodyklė liepė.

Kai jau susitikome turėjau aibę šaukiamųjų retorinių klausimų savo neišipildžiusiai romantikai ir prancūzams: kodėl oro uoste slepiama informacija apie paralelinius terminalus, kodėl mano dedukcija buvo nurašyta į neišmiegojimo nuostolius, kodėl aš turėjau dar kartą išilgai pirmyn atgal pereiti terminalą,  ir pan.

Iš šios istorijos išeina du moralai. Romantiką nuo erzulio skiria tik vienas terminalas. Jei myli, tai visada rasi kelią į gretimą terminalą. Jaučiu, kad antras man labiau prie dūšios.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą