2014 m. kovo 4 d., antradienis

Nicos karnavalas. Karalius sudegė! Tegyvuoja karalius!



Lyrinė įžanga apie tai kas yra karnavalas

Kas per reiškinys yra karnavalas pirmą kartą supratau prieš kažkiek metų Bolonijoje. Paskaitoje Animale che vengono e che vano (po šiai dienai nežinau ką konkrečiai reiškia šita itališkų žodžių kombinacija) buvo pasidomėta, kodėl lietuviai nevalgo meškų ir vilkų. Su meškom tai viskas aiškus – cirkuose tų meškų ne kažkiek, tai visų norinčių nepamaitinsi. O vilkų nevalgome nes nu.. šitą.. gi.. jie ėda kitus gyvuliukus.
 – erano carnevali – man padėjo dėstytojas.
Ir tada man nutiko didis atradimo džiaugsmas. Pasirodo karnavalas lietuviškai vadintusi tiesiog mėsosatsiėdimas (daug konkretesnis dalykas nei užsiganėdinimas ar kaip tais).

iš tikro, tai karnavalas yra daugiau nei kaukių balius

Apart nesaikingo apsiėdimo nuo senų senovės karnavalai (čia ir toliau karnavalą vartosiu ne pagal lietuvišką madą, kaip any kaukių balių, o pagal lotyno-vakarieišką papratimą, kaip užgavėnes) turėjo ir gilesnę socio-politinę misiją. Šiandien visose tose amerikose laisvas bile ko pagalvojimas ir dargi pasakymas garsiai yra visuotinai pripažinta prigimtinė ir neskundžiama žmogaus teisė. Seniai seniai žmonės gimdavo be šitos teisės – buvo labai aiškūs protokolai kas kam kada ir ką sako. Ypatingai aiškūs buvo interluominiai protokolai su vienintele taisykle – klientas aukštesnis luomas visada teisus. Ir štai sykį metuose smegdavo skradžiai žemėn visi luominiai atitvarai ir protokolai! Valstiečiai žaisdavo karalius, o karališkam dvare linksmintasi prsimetinėjant skarmaliais. Vakar nuolankiai tėveliui ranką bučiavęs amatininkas per karnavalą apsigobdavo tamsia suknia, labai primenančia abitą, ir kunigėlio vardu skaldydavo N-18 bajerius.
Štai iš tokios tradicijos stiprybės semiasi ir Nicos karnavalas.

Nicos karnavalas

Iš spontaniško viduramžių balagano Nicos karnavalas išaugo iki konceptualios (tarkim), temiškai orientuotos ir gerai organizuotos dviejų savaičių šventės. Internetas primygtinai tvirtina, kad šitas karnavalas yra toks pats puikus ir neprilygstamas, kaip jo pusbroliai iš Rio-de-Žaneiro ar Venecijos. Esą karnavalo proga į Nicą suvažiuoja paplidomas milijonas turistų (asmeniniais skaičiavimais nepatvirtinti duomenys).

Šiemet karnavalo sezonas buvo atidarytas Valentino vakarą didele švente Masenos aikštėje (tokia pagrindinė miesto aikštė, kaip kad Katedros Vilniuje, tik dėkuidievui šalia nestovi jokio pabožno pastato). Dvi savaites čia ir Anglų promenadoje mažne kasdien kasnors smagaus prašurmuliuodavo: karnavalo eisena, gėlių mūšis, dailiai apšviesta naktinė karnavalo eisena ar dar kas. O štai per Kaziuką nutiks šventės kuliminacija. Vakare jūroje bus pakurtas ir sudegintas pats karnavalo karalius. Drauge su karaliumi fejerverkų ir spalvotų šviesų leipsnose pleškės Pilies kalva. Aš irgi paplūdimyje sėdėsiu, vyną gurkšnosiu ir tomis švieselėmis džiaugsiuos.

ir kur ta Europa ritasi, jei vargšai žmonės karnavalą turi stebėti savo kėdę pasistatę

Beje, šiais visuotino nužmogėjimo ir kapitalistinio blūdo laikais, už pažiūrėjimą į karnavalą prašoma susimokėti. Dešimt eurų už stačią žiūrėjimą pro kitų žiūrėtojų nugaras ir pakaušius ir dvigubai daugiau už žiūrėjimą iš ponų tribūnų (kas dar be ponų gali sau leisti taip taškytis eurais). Atidarymą ir uždarymą parodo už dyką. Mes sekmadienio popietę išėjome pasivaikščioti aplink karnavalą. Čia ne Monakas ir tvoros nebuvo aklinai užvirintos, o be to ties eisenos ištakomis priėjimas nebuvo niekaip ribojimas. Nešvaistydami eurų vėjais atisžiūrėjome tiek į baibokų kompozicijas, tiek į švente besidžiaugiančius žmones.

Maistingasis 130-tasis Nicos karnavalas


gražus skaičius, dailios mergaitės, spėju - iš Kroatijos


Šiemetinis Nicos karnavalas, kaip konceptualiai struktūruota ir sklandžiai organizuota šventė, yra jubiliejinis – 130-asis. Ir ta proga jis atiduotas geriausiai iš prancūziškų temų (geriau pagalvojus, gal ir antrai pagal gerumą..) – maistui!!

Šiemet karnavalo karavano stuburą sudarė 18 nuotaikingų maistinių baibokų vežimų. Tarpe jų striksėjo, mušė būgnais ir kitaip reiškėsi iš viso pasaulio suvažiavę saviveikliniai kolektyvai.

dailioji karnavalo karalienė Braškė (vardą pati sugalvojau)

karalienė bizeno iš paskos karaliui, kurio dėl niekam nežinomų priežasčių nepasivarginau nufotografuoti

paskui karališką porą važiavo dvaro Šlykštūnas
 organizatorių pridengtas švelniu eufemizmu - Gargantiua 

Beje, labiausiai išlavintą skonį turintis Rusijos pilietis pats asmeniškai  dalyvavo karnavalo atidarymo ceremonijoje ir kaip bebūtų keista neikas jo supuvusiais kiaušiniais neapmėtė.
  
visų maistų meistras mesjė Gastronomas
nepaignoravo prancūzai ir misterio Amerikono

šitas virtuvės Profesorius irgi iš "visos tos chemijos" temos

neliko pamirštos ir kitas nūdienos siaubas - modifikuotos baisospabaisos daržovės

maisto karnavale radosi vietos ir žmonijos vilčiai - smulkiesiems baltymams su daug kojyčių

šita teta palaikė visokių modifikuotų moralistų bombarduojamą tradicinės prancūziškos virtuvės bastioną

o štai ir vyriausiai visų Europos neklaužadų penėtojai

na ir žinoma, kaip be svarbiausio Prancūzijos sūrskio

eisenoje apsireiškė ir griežtas bet teisingas visų virėjų dievas
o čia Svilėsiukas. kam nepasitaiko..

po šitiekos kulinarinių kontraversijų ir diversijų pasiūlytą atsipūsti kokteilių vakarėlyje
Kaip ir minėjau, tarpus tarp gigantiškų baibokų kompozicijų užpildė grojantys, šokantys ir tiesiog gražūs  žydukai iš draugiškų provincijų. Esą jų čia prisirinko apie tūkstantį! Internete sugūglinau seną naujieną, kad kadais Nicos karnavale prašokavo ir Tauragės šokėjos akomponuojamos Šilalės orkestro. Ar atvirkšičiai, šokėjos buvo iš Šilutės, o orkestras iš Tauragės. Whatever. Po teisybei į karnavalo pabaigą tie vaikai jau atrodė kaip reikalas nusišokinėję.

stambiagabaričių maistinių baibokų tarpinės

link galo tarpiniai veikėjai atrodė labiau išsikvėpę nei atsipūtę

net didelėms dėdėms ne juokas atšurmuliuoti tokį karnavalą

Prancūzų žydukų kostiumai

Pernai savom akim mačiau į Masenos aiškę plūstant būrius vaikų-vorų ir princesyčių, tai aš tomis akimis ir patikėjau, kad karnavalas yra vietinė žydukų šventė vaikams, o išsilavinusioms ir save gerbiančioms tetoms nelabai yra ką ten veikti. Aš čia leisiu sau pastebėti, kad prancūziukams ne kažkas su tautiniu identitetu, tradicijų išmanymu ir pan. – nemačiau nei vienos medinės kaukės, nei vieno pakulinio peruko, niekas nėjo apsigobęs balta paklode šaukdamas "aš gervė, aš gervė" ir t.t. Mūsų laikais žmonės kaip žmonės mergaites įsukdavo į kelias mamos skaras, kurių negaila, pamozodavo veidą juodu pieštuku ir (ar) raudonu lūpdažiu ir išeidavo puikios čigonaitės. O čia visos mergaitės aprėdytos sintetinėmis princesyčių suknelėmis (ligtais būtų sunku palaukt kol ženisis). Man net bambą užgraužė, kokios tos mergaitės nepilnavertės ir nelaimingos.. kaip ir vaikais-vorais apvilkti berniukai..

aš manau, kad yra amoralu leisti mergaitėms žaisti princesytes nė nesulaukus savo ar draugės vestuvių

Nėra čia ir papročio braižytis apie kaimynų duris prašinėjant blynų ir kavos, t.y. pinigų, žydukų slengu. Užtat labai svarbu darugus, pažįstamus ir bet ką pro šalį einantį apmėtyti smulkiai sukarpytais popieriukais ir (ar) apipurkšti palstikiniais makaronais iš flakoniukų. Šito gero galima įsigyti iš po šventę šmikinėjančių spekuliantų. Savo popieriukų maišą paliedę vėjais vaikai neisvaržo to gero pasisemti nuo žemės ir tada laidosi recaikliniais popieriukais.

recykling in proces

Asmeninis įspūdis

Karnavalas savo prigimtimi yra labai smagus dalykas. Įdomu buvo ir perskaityti prancūzų nuomonę apie maistą ir maisto politiką, juk politkorektiškumas per karnavalą paliekamas namų saugoti. Vakariniuose renginiuose ne tiek svarbu kas minios glūdumoj šokuoja į karnavalo taktą, nes linksmina jau pats džiugiai nusiteikusios minios šaršalas. Kita įdomybė yra stebėti ir pastebėti kaip šventė gali išgyventi šimtmečius, perdėm nesirūpindama iš kur ji atsirado ir kur eina. Lotyno-amerikietiški ir lotyno-europietiški draugai niekaip nesuprato ką tokio gudraus noriu pasakyti prie karnavalo temos prikerkdama velykas ir pasninką.

Labai džiaugiuosi, kad šiemet nepasididžiavome ir išėjome bent po karnavalo prieigas pasižvalgyti, tačiau negalėčiau ranką prie širdies pridėjus patrimitutuoti, kad tikraitikrai verta į Nicą veržtis būtent dėl karnavavalo.

P.s. fejerverkai buvo magnifique! Karaliai net ir dega kitaip nei šiaudų bobos..

2 komentarai:

  1. man patiko tas ponas Gastronomas :) be šios kultūros nė žingsnio :)))

    Ir nepaprasta spoksoti į karnavalines figūras toookio giedro dangaus fone.

    Perskaičiusi apaie Boloniją iškart prisimerkiau - man tai artimiausias iatališkas miestas. Galbūt todėl, kad teko lankytis bent tris kartus pamečiui. Ir jis buvo mano pirmoji Italija. Gražuolė Bolonija.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Užtat dieną po karnvalo Nicą lietus atskalbė taip, kad per maža nepasirodė :)

    Italija visada sugeba rasti sau šitą vietelę dūšioj :). Neatšaukiamai myliu Italiją, bet kaip bebūtų keista per Bolonijoje prastudijuotą psumetį taip ir nesugebėjau jos prisijaukinti. Dabar jau įdomu darosi vyresnėm akim į ją pažiūrėti.

    AtsakytiPanaikinti