 |
dienos programa |
Vakar buvom formulės pažiūrėt. Sarmata prisipažint,
bet iki galo nesupratau matėm mes kokią formulę ar nematėm. Kaip žinia šią
savaitę Monake vyksta Grand Prix lenktynės. Ir kaip žinia bilietai
yra brangūs. Ir visų trečia – apie formules žinau tiek kiek apie porshe ar ferrari –
tai yra lygis. Penktiadienį Lygį buvo galima pažiūrėti dykai. Mes žmonės
praktiški ir kai duoda nesiragindami imam. Taigis sėdom į nepamainomąjį šimtuką ir išvažiavom
į Monaką Lygio pažiūrėt. O ką pamatėm labai nelengva apasakyt, nes labai jau striuka man su Lygio terminija.
Pirmiau važiavo konvencinės formos mašinos. Spėju
Porshe. Sėdėjom prie posūkio, tai pagrindinė pramoga buvo sekt kiek aukštai kuri mašina
pasišokinėja. Vienareikšmikai įdomiausias momentas nutiko vienai mašinai nunešus
žiedą.
 |
važiuoja, kas trečia-ketvirta pasišokinėdama |
 |
o čia jau įdomiau, nes kitoniškiau |
 |
buvo ir perspaudusių su kitoniškumu |
Po mašinų lenktynių turėjo vykti priplotų aparatų (formulių?)
lenktynės.
 |
apšlimui pažiopsojimas, kaip tos mašinėlės nuteikinėjamos lenktynėms |
Atrosios lenktynės prasidėjo labai nuotaikingai – beveik visos
mašinos suvažiavo į vieną krūvą už pačio pirmo posūkio. Išpradžių jau buvau apgalvojusi, kad įdomiausias dalykas galintis nutikti per lenktynes yra avarija. Lietuvis
ir Monake lietuvis. Pasirodo visi žmonės širdyje yra truputėlį lietuviai. Toms mašinytėms grūdantis vienai ant kitos tribūnose prašurmuliavo džiugesio banga. Tiesa, avarija būtų buvusi kur kas solidesnė
pramoga, jei būtų nutikus ant mūsiškio posūkio.. Užtruko kol išvežiojo nabašnikes
formules, paremontavo sužeistas. Užtat sužinojau kam reikalinga ta rankenėlė
ant formulių uodegų – jos labai parankios, kai prisieina tuos aparatus pastumt.
Po antrojo strato pradėjo tie aparatai tvarkingai
suktis ratais.
 |
ir taip ratu 40 kartų |
Po dešimties ratų jau buvau sočiai atsižiūrėjus ir atsikalusius šito reikalo. Po dvidešimties jau nusibodo kaip reiklas – sukasi tie bolidai tvarkingai, perdaug nesitundydami, nelenkdami, nesitrankydami į atitvarus ir šiaip nieko įdomesnio ar iškirtinesnio nedemonstruodami. Po dvidešimt penkto rato jau nesigėdydama snaudžiau. Gal ir gerai, kad nepirkom bilietų.
 |
buvo ir kantresnių žiūrovų, nei aš |
Daug įdomesni dalykai dėjosi aplink trasą. Visas
miesto centras, tiksliau pusė valstybės buvo perdaryta.
 |
viskas kas ne namai ir ne jachtos pastatyta tam kartui |
Trasa aklinai
aptverta. Tiesiogine prasme. Ne šiaip atitverta, bet skardinėmis sienomis
uždangstyti VISI užkampiai iš kurių galėtų matytis bent koks trasos
trupinėlis. Savo ruožtu tvorose irgi JOKIŲ tarpelių ar prapalaišėlių.
 |
F-1 trasa nuo nužiūrėjimo saugoma akyliau nei prižiūrimos karinės paslaptys |
 |
bilietai buvo parduodami ir į kalno zoną - Rocher sektorių, kur kaip anksti užsiimsi vietą taip ir žiūrėsi |
Masinio renginio proga Monakas nusileido keik arčiau
masių. Ne, Kaziuko mugės nebuvo, bet buvo Gariūnų turgus autoprekių brandų
tema. Kokybiški ponai niekur neišsivaikščiojo, bet jų kontingentas buvo stipriai
atskiestas žmonėm.
 |
teminiai gariūnai |
Smagu buvo pačiupinėt tokį girdėtą renginį. Gal per atvirų durų dienas ir nebuvo išeksponuoti geriausi važiavimai bet įspūdžių užteko.
Kažkoks mistinis pasaulis, matytas tik per TV ar žurnaluose :) Reikia, turbūt, kartais save pabaksnoti, kad matai tai realybėje :D
AtsakytiPanaikintivat būtent toks jausmas - vis neatsistebiu, kad tas tv ir žurnalų pasaulis turi realų pavidalą, ir vis dar nuoširdžiai nustembu, kad savos kojos po jį nešioja :D
AtsakytiPanaikinti