Apie Cimiez arba Gero gyvenimo rajonas Nicoje

Tikriausiai nelabai gerai taip, rašyti apie visokius Žydrosios pakrantės pašalius, apsimetant, kad Nicos tai net akyse nesu mačius. Nesiveržiu konkuruoti su turistiniais vadovais, todėl apsakysiu vieną puikų Nicos rajoną, kur gyvena žmonės.

Kitą kartą imam ir išsitaisom sau kaip trys kapeikos euro centai paprastą pramogą – pasivaikščiot gyvenamaisiais rajonais. Nica nėra belenkiek didelė, tačiau kaip sveikas miestas turi visokių rajonų visokiems žmonėms. Panešiotų daugiabutynų esam matę daugiau nei norėtųsi, tad renkamės pašmikinėjimą po Gero gyvenimo rajonus.

Gero gyvenimo rajonas Nicoje vadinas Cimiez. Tariasi jis visai ne čimez, kaip ne kurie nepraustaburniai gali sumanyt (kurį laiką vietiniai demonstravo visišką neišprusimą, nieko negalėdami papsakoti apie šitą rajoną). Kas galėjo pagalvoti, kad Cimiez sakosi simje. Siauresnėm gatvėm paėjėjus porą kvartalų nuo centro liekam vieninteliai fotoapratais pasibalnoję žioplinėtojai. Atrodo visas miestas užpiltas turistais su kaupu, o dedi tris žingsnius nuo trasos ir, vualia, kitas pasaulis. Čia gyvena žmonės. Gyvena visaip - vilose, pilaitėse, nameliuose, butuose. Čia gatvėse tvyro šiltų kraštų gerumas. 

čia telpa nerealus gerumas

ir visai įsivaizduojamas gerumas

Cimiez pasilypėjęs į įkalnę, dideli ir maži namai sutūpę terasomis, pro daugelio jų langus užmatytum jūrą.

maždaug tokie vaizdai atsidaro pro Cimiez namų langus

O jei langai nežiūri į jūrą, prisieina tenkintis gėlėm apskleistu balkonu ar terasa. Tada visokie prašalaičiai gali bent mintyse pasimatuoti kaip skanu vakare gurkšnoti vyną tokiam rajone, tokioj terasoj, virš tokio sodo.

daugiabučių balkonai palmių pavėsyje

čia žmonės noriai grįžta namo.
kaip kitaip, kai vien įėjimas į laiptinė šitokio gerumo

čia gyvenimas visada gėlių žiedais nuklotas

Cimiez pažiopsojimo į gerą gyvenimą pramogą galima suderinti ir su tauresniais, kultūringesniais užsiėmimais. Čia vienon vieton sukritę bent penki lankytini dalykai: Matiso muziejus, romėniški griuvėsiai, pranciškonų bažnyčia ir muziejus, vienuolyno rožių sodas. 

Sodas – tikra gražuma.

gražu gražu gražu gražu

Bažnyčia - kažkuris jos akmuo dar prisimena Dianos šventyklą.

pati bažnyčia nėra kuom nors sukrečiančiai išskirtinė

Pranciškonų muziejus – nedidelis nuostuolis ir neužeiti. Užėjimas nuostolių irgi neneša, nes nieko nekainuoja.

pranciškonų muziejus padarytas iš senesnių ir naujesnių stendų

Matiso muziejus – puiki galimybė praturtėti kultūriškai, juolab, čia neprašoma už kultūros dozę susimokėti. 

ši vasara Žydrojoje pakrantėje paskelbta Matiso vasara,
tai mes dar jį šen bei ten sutiksime 

Romėnų griuvėsiai – niekada neužtenka kantrybės į juos įdėmiau pasižiūrėti.

peizažas su romėniškais griuvėsiais ir Matiso vila