Čia pravažiavo Tour de France

Vakar Nicoje ratą apsuko Tour de France dviratininkai. Jau iš formulinio Monako aprašymo tikriausiai supratote, kad sunku man įsikirsti į sportinių lenktynių džiaugsmą. Tad ir šį sykį neišspausiu konors daugiau nei profaniško papasakojimo iš serijos “pro šalį ėjau, ką pamačiau tą aprašiau“.

Į Nicą šventė atvažiavo keliom dienom ankščiau nei dviratininkai. Jau šeštadienį Anglų promenadoje (Promenad des Angles, tokia gatvė su plačiu šaligatviu besitęsianti palei pakrantę) savo vartus pasistatė pramogų ir dovanų parkas „Nice fete de tour“. Tai tokia „Duonos ir žaidimų“ zona, kurioje Tour de France rėmėjai dalino šudeliukus su savo logotipais ir rinko asmeninę informaciją. Čia lakoniška ir proziška visų linksmybių santrauka.

už šių vartų prancūzų ir miesto svečių laukė daug duonos ir daug žaidimų

Galima ir linksmiau viską aprašyti. Jei netingite skaityti, štai džiugioji versija. Anglų promenadoje šurmuliavo linksmybės. Vieną svarbiausių sporto renginių Prancūzijoje parėmusios kompanijos pasirūpino ir tuo, kad dviračių sporto aistruoliams neprailgtų laukti rungtynių pradžios. Užėjus į šią zoną galva susikosi nuo gausybės siūlomų pramogų ir dovanų. Savo žinias dvirčių sporto žinovai demonstravo viešoje ir atviroje viktorinoje. Garsiai ir teisingai atsakę prancūzakalbiai žinovai buvo apdovanojami puikiais prizais su Tour de France simbolika (plastikinėmis apyrankėmis, raktų pakabukais ir panašiai). Laimėti vertingų prizų buvo galima ir menkiau išmanantiems apie dviračius ir dviratininkus. Samsung stende pakako fortūnos palanakumo sukant laimės ratą. Duonos ir žaidimų stenduose dovanų lietus pylėsi kaip iš gausybės rago. Nereikėjo sužibėti žiniomis ar laukti sėkmės šypsnio, kad pasidabintum kepuraite, išgertum kavos ar vandens su sirupu, užkrimstum sausainių, saldainių ar pasigardžiuotum duonos riekele (taip, duonos ir žaidimų zona čia ne metafora). 

buvo galima dykai išgerti reto neskanumo kavos, praskalauti burną saldžiu vandeniu, užkąsti  džiuvesėliu

o ką čia dalina? tušinukus. Prancūzijoje pagamintus tušinukus.
o kaip man reikėtų.. stoju į eilę

rėmėjai pasirūpino, kad sporto aistruoliai neperkaistų galvų.
šioje foto tik dvi-trys kepurės ne dykai gautos

Pasidžiaugus laimėtais ar gautais prizais bei pasistiprinus dalinamais gardumynais metas nerti į pramogų sūkurį. Gal visada svajojote pasivažinėti segvėjumi? O gal kojos knieti paminti trenikuolį? O gal ryžtumėtės sudalyvauti dviračių lenktynėse? Visų žaidimų net  neišvardinsi. Buvo net smėlio dėžė kiaušinių ridinemui (bene populiariausia prancūzų vyrų pramoga, niekaip nesusijusi su velykom).

kievienam stende po dovaną arba pramogą

iš žaidimų man labiausiai patiko aikštelė su išsigimėliais išskirtiniais dviračiais

būčiau bent perpus jaunesnė, būčiau ėjus pasivėžint su kuriuo nors iš tų vienintelių  ir nepakartojamų

Tie patys rėmėjai linksmino ir jau prie trasos susrinkusius, lenktynių laukiančius žiūrovus. Trasa riedėjo įmantrūs agregatai, iš kurių dovanų karaliai sporto aistruolius apmėtė apipylė mielomis dovanėlėmis.

dovanų karalius nemirė.
dovanų karalius rieškutėm žarstė saldainius, nesigilindamas buvai ar nebuvai geras per visus metus

Įveikėt puikujį linksmybių aprašymą? Stebiuosi Jūsų kantrybe. Praleidote puikujį aprašymą? Ne labai daug praradot. Bet kuriuo atveju galime judėti toliau. Mes dar labai nemažai judėjome, nes atėję į sutartą žiūrėjimo vietą sužinojome, kad draugai mūsų jau laukia. Kitoje trasos pusėje. Organizotoriai skirtingai nei rėmėjai visai negalvojo apie žmones ir neleido šmikinėti nei skersai, nei išilgai trasos. Ėjom aplinkui. Kadangi trasa buvo sujungta su organizotorių ir dalyvių aptvaru, ėjom nemažai.

organizatorių aptvaras.
vardinės kėdės visada priduoda dalykams didesnės svarbos

iš arti matėm tikrų dviratininkų.
gaila, kad ne tų, kuriems kuo nuoširdžiausiai sėkmės linkėtumėm

Pavargę nuo trasos perimetro įsisavinimo stabtelėjom parymot. Laikas nuo laiko ties trasa šūktelėdavo žmonės. Pasisukus patikrinti kas vyksta, pamatydavau pravažiuojančias škodas (taigi buvau Duonos ir žaidimų zonoj, žinau kuris vežėjas yra rėmėjas) su dviračiais ant stogų. Na betgi mes ne mašinų susirinkom pažiūrėt. Prieisim, kai važiuos dviračiai. Po kažkelintos ovacijų bangos ir mano retorinio klausimo, o kada jau dviračiai pradės važiuot?, protingas žmogus prisiminė, kad mašinos ir dviračiai vienas kitam nemaišo – paskui minamus dviračius seka vežami dviračiai. Spėjom pamatyt tris paskutines grupeles. 

pirmiausia pravažiuoja motociklas, skelbiantis, kad laikas pasiruošti fotoaparatus

tada greitai fotografuoji fotografduoji fotografuoji

dviratininkų grupelė pramina greitai,
bet veiksmo mažoka, nes važiuoja tvarkingai nesitumdydami ir negriuvinėdami

o tada praveža atsarginius dviračius.
kas keliolika minučių ciklas kartojasi, keičiasi tik dviratininkų uniformos

Gražu. Būtų apmaudu pusdienį vaikščiot Tour de France tema, o paskui sugalvot.. man tai krepšinis labiau.. Ne man krepšinis ne labiau. Man, man.. uch nesugalvoju jokio sporto, kuris man labiau..

p.s. ne visada didieji renginiai yra įdomiausi renginiai. Teko stebėt daug įdomesnes ir dinamiškes Nežinomas dviračių lenktynes. Veiksmas vyko kalnuose. Mano Mielas vairavo, o aš žiūrėjau. Man labai patiko. Mano Mielą šita pramoga džiugino mažiau.

 

stebėjimas dalyvaujant nepalyginamai smagesnis užsiėmimas.
pradedu suprast kodėl tai mėgstamiausias atropologų metodas