Kalnai. Jaučiu, pradedu įsimylėt

Prologas. Kalnai mano samonėj ir pasamonėj visada buvo sujungti su šaukiniu „puiki vieta suklupus nusisukti sprandą“. Taigi, niekad net tuščiai nepasvajodavau apie artimesnę pažintį. Ir štai, apsistojau ilgalaikėms atostogoms šiltuose kraštuose, kur pro palmių viršūnes matosi kalnų virtinės. Nedrąsiai, pamažėle pradėjom pažindintis. O vakarykštis susitikimas tiesiog tryško emocijom ir tyru nelyg kalnų upelis džiaugsmu. Jaučiu, susidraugausim J.

Šiltuose kraštuose darosi įkyriai šilta. Per karšta net paplūdimy gulinėti, todėl savaitgalį sumanėm išvažiuoti atsigaivinti prie ežero. Šeštadienis buvo išrašytas nuvažiavimui, lėtiems sotiems pietums su vaizdu į kalnus ir pasižvalgymui po pakeleivingus kalnų miesteliukus. Graži buvo diena, bet iš tikro tik pasiruošimas tikram grožiui ir džiaugsmui.

geras ženklasdieną skirtą gamtai ir pradėt gamtoj

Aš žinojau tik tiek, kad sekmadienio programoje numatytas pasivaikščiojimas klanais-pakalnėm iki kalnų ežero su paplidoma atrakcija įkelt koją į Italiją. Bet atrakcijų buvo kur kas daugiau nei įsivaizdavau. Kad neįsileisčiau į perdėm ilgus ir emocingus aprašymus, tiesiog dalykiškai išvardinsiu, kas buvo įskaičiuota į vakarykštį kalnų pramogų paketą.

Kalnų karvės pakalnėje: tikros alpių karvės, kaip iš paveiksliuko.

ne violetinės, bet užtat tilindžiuojančios dideliais skambalais

Kalnų ožiukai ir ožkelės: daug jų buvo ir toliau ir arčiau. Visokių - dailių, nevalyvų, didelių, mažesnių, visai mažuliukų ir visi už mane vikresni.

liko paslaptis, kaip tos kelios žolytės išmaitina kaimene gyvuliuku,
negi jei akmenis graužia?

Kalnų erelis: mes labai tikim, kad jį matėm. Mes visai netikim prancūzu suabejojusiu, ar tik nebūsim ereliu išvadinę kokio maitvanagio.

Kalnų kranliai: oriai tupėjo Italijos pasienyje, pakol netalaikė mūsų psichologinio spaudimo.

kranklys, vienok, nelabai patikimas sienos sargas

Kalnų sniegas: pasikrykštaudama bridau per sniegą - ne iš Afrikos, bet liepos vidury lipdyt senį besmegenį ne kasmet pasitaiko.

ką reikia daryt pamačius sniegą? aišku, kad besmegenį!

Kalnų upeliai: nesukaičiuojama daugybė.

vat iš tokių mažų upeliukų užauga upės

Kalnų ežeras: mažuliukas, bet buvo. Vos įmerkus ranką atšoko bet kokios fantazijos apie gaivias maudynes.

kas man buvo lifetime experience kažkam tėra banali savaitgalio iškyla su šeima

out of topic, pasidarė kiek nepatogu apie viską džiūgauti, kai apsižiūrėjau,
jog tokie pipiriukai keliauja pasišokinėdami ir į šalis nesidairydami

toks mažiukas, o už jūrą šaltesnis

Debesys: debesim užpildytas slėnis atrodo mistiškai, dar nuostabesnis jausmas, įsibrist į debesį. Sakyčiau, lengvai kutena.

debesyse lieka daug vietos asmeninei nuomonei. aš po debesiu matau elnio galvą,
o mano Mielas piktą ranką (daugmaž, pagausiu-pagausiu)

va taip paprastai takučiu ir įsibrendi į debesį

ką galiu pasakyt? vietoj viskas atrodo bilenkiek įspūdingiau

Kalnų pasienis: įkelt koją į Italiją visada geras ženklas.

aš Prancūzijoj, o mano Mielas Italijoj.
nepasisekė žmogui - bene pirmą kartą buvo Italijoj ir negavo kavos

Kalnų lietus: šito tikrai neprašėm, bet gavom tiek, kad per mažai nepasirodė. Per lietų kalnų upeliai pradeda tekėt iš po kas antro kalnų akmens ir tai nėra toks jau smagus dalykas, kaip gali pasirodyt šiltai ir sausai sėdint prie kompo.

paskutinis sausas kadras. apačioj matomu takučiu jau liuoksėjom tolydžio šlapdami

Kalnų oras: dar šiandien kažkur plaučių kamputį jo užsilikę – lengvas ir gaivus su priedais, nuo kurių lengvai svaigina...

Epilogas. Man džiaugsmas taškės per kraštus. Ūpo netavėsino net leidžiantis užpuolęs lietus. Iš tikro stambūs ir sunkūs lašai iš pradžių kiek išgąsdino, bet nusileidus į slėnį tiek įsidrasinau ir įsisimaginau, kad sugalvojau, jog būtiniausiai reikia nulėkt iki fermos nusipirkt kalnų karvių sūrio. Na gi labai nerimta būtų tiesiog palakstyt lietuje springstant nuo juoko be krypties ir be tikslo.

Dieną užbaigėme paplūdimyje. Džiaugėmės Bastilijos paėmimo šventiniais fejerverkais ir linkėjom Prancūzijai ilgiausių metų. Nuoširdžiai.

Buitinė info: nakvojome kempinge netoli St Martin de Vesubie. Pasivaikščiojimą kalnais pradėjome ir baigėme ties La Madona de Fenestre keliautojų prieglauda (laisvas vertimas, pranc. refuge). Palipėjome nuo 1900 iki 2474 m.