Šventiniai pietūs Italijoje

Žolinių išvakarėse pasikartojome jau kelias savaites vis pastumiamą planą minti į Cagnes sur Mer. O bet tačiau kramtydama pusrytinį krosaną supratau, kad reikia į Italiją. Reikia, tai reikia. Kokias tris su puse minutės pasvarstėm, kur į Italiją važiuosim. Artimiausia Italija yra Ventimilija, bet ji jau kiek pabodus (matyt, kaip tik todėl apie ją ir nė kart nerašiau), Sanremo per didelis ir per toli. O kas čia tokio būtų iš kart už Ventimilijos palei jūrą? Bordigiera. Viskas aišku, važiuojam į Bordigierą. Net neįsivaizdavom koks tobulas mūsų pasirinkimas.

svarbiausia Bordigieros senamiesčio arterija gyvenimas teka tykiai ir tingiai

Bordigiera labai aprėmiamo dydžio miestelis. Visas (sic!) senamiesčio gatveles galima išvaikščioti per kiek daugiau nei dešimt minučių. Turistų čia būna tik pavieniai egzemplioriai. Jei lyginti su poilsiautojų bandom Nicoje, Bordigieroje nėra nė vieno turisto. O kita vertus ką veikti toj Bordigieroj? Čia net nėra jokio muziejaus, pilies ar dar ko unikalaus ir nepakartojamo. Mes veikėm, tai kas smagiausia yra veikti Italijoje prie jūros. Pavalgėm šventinius pietus ir pasiniurkdėm jūroj.


Buvo Ferragosto (mūsų kraštuose žinoma, kaip Žolinė). Žmonės šventė. Todėl veikė tik svarbiausios įstaigos. Bažnyčia buvo pilna veiklos. Mes pavėlavom, todėl apsiribojom santūriu pažvilgčiojimu pro tarpdurį ką gi ten gražaus žmonės veikia. O pietums atvažiavom kiek per anksti todėl turėjom gražaus laiko apeiti visus (sic!) restoranus, picerijas ir tratorias, išžiūrėti visų jų meniu ir priimti atsakingą sprendimą kurioj iš viešojo maitinimo įstaigų apsistosim pietų metui.

įdomiausia bažnyčios architektūrinė detalė buvo šita stambiagabaritė vazoninė gėlė.

čia nevalgėm. pagalvojau, kad dūšios gludumoj aš visai artistė..
o kaži Užkalnį būtų įsileidę?

Išsirinkom tokį visais parametrais vidutinį restoraną. Aš ėmiau Frito misto – labai labai tipicita šitose vietose. Kad paruošti Frito misto reikia kalmarų žiedų ir žiedelių, aštunkojiukų kojyčių, sardinių ir kitokio mailiaus. Visą šitą gėrį suvilgyti skystoje tešloje ir pačirškinti fritiūrinėje. Ar skanus Frito misto? Jo, labai gerai. Gėda prispažint, bet pasigedau kokio majonezinio padažo (jaučiu namų ilgesys pradeda protą maišyt). Kai mano Mielas pasiūlė apsikeisti puspilnėm lėkštėm džiugiai išmainiau savo jūrų gyvuliukus į puspicę. Bet kaip jei taip padaro? Padas, pomidorų padažas, sūris ir kumpis. Ir viskas. Ir nieko vai nieko netrūksta. Ir jokios piktos minties apie česnakinį padažą (tas ilgesys gana nepastovus dalykas).

Įdomiausias dalykas per šventinius pietus buvo po gretimu staliuku snaudęs šuo. Tiek įdomus padaras, kad sukaupus visą savo yžulumą šeimininko pasiteiravau ar jis veislinis ar tik šiaip gražus (nu šuva, aišku, kad ne šeimininkas)? Sakė, kad Pjeras labai maišytas. Žmogus džiaugės šuns pagyrom, lyg pačiam būčiau užausį pakasiusi.

tik nesakykit, kad neįspūdingas siamo lapinas šuva

Pavalgę išėjom pramogų ieškot. Aš antrą kartą šiemet papromagavau sušlapdama žydram sūrime. Buvo labai gerai. Po maudynių dar priėmėm kavos dozę ir labai nenorom patraukėm į Nicą.

out off topic. užrašas ant patrankos: "Mario amore mia ti amo da morire!!!"
patranka labai į temą prie tokio šaukinio

dar vienas eksponatas iš ydomybių skrynelės

pakeliui patikrinom uostą. toks visai ne išeiginis. sakyčiau labiau darbinis

va kaip meniškai paskleisti tinklai

visų šventų atostogų bažnyčia

čia vietos po saule visiems pakanka

Išvados. Bordigiera man pasirodė, kaip absoliučiai tobulas kurortas. Čia nieko nėra perteklinio. Miestelis lengvai įsisavinamos apimties. Per tris dienas jau pažinotum kritinę paraeivių masę. Nėra jokių gražgrožių krautuvyčių ir kitos rūšies turistų piniginių skalbyklų. Bet alkanas neliksi - restoranų pakankamai, kad savaitę vakarieniauti vis kitame. Uoste yra žvejų kampas, tai, tikiu, ne problema šviežios žuvies gauti. Paplūdimiai nedideli, bet vietos po saule niekam netrūksta. Stambiai akmenuotas reljefas palieka erdvės privatumui - daugmaž susirask savo paplūdimio akmenį. Riebų pliusą Bordigierai galima išrašyti ir už tai, kad ji ženkliai švaresnė už statistinį itališką miestelį.