Po uogą, po lapelį renku savo rudenį

Kuo tuoliau, tuo labiau man pritinka gyvent šiltuose kraštuose. Visakaip gražu čia. Labai mielai pratęsčiau atostogas dar bent metams. Bet..  nėra tokios visatos, kur negyventų Bet'ai. Bet štai ateina laikas, kai trūks plyš prireikia prisiglaust prie tos laimės, kurią jau pažįsti. Kovo mėnesį blaškėmės po kalnus ir pakalnes ieškodami žibučių. Nes nėra pavasario be žibučių. O rudeniop aplink kojas pradėjo veltis ilgesiai ir neįveikiamai prisireikė pabraidyt po geltonas šiugždančias marias, išsikrykštaut po padykusiais klevais, pasikartoti visus įmanomus geltonus, rausvus ir rusvus atspalvius. Šiandien penkias žydras jūras išmainyčiau į vieną rudeniškai apsitaisiusią alėją.

Jau kuris laikas, kai atidžiai žvalgaus rudens pėdsakų. Palmės net ir baigiantis sezonui savo lapų nei perspalvina, nei pavėjujui išmėto (geriau pagalvojus, gal taip ir geriau). Kaip rudenišką užuominą galima užskaityti tik geltonų slyvukų vėduokles (tikrai ne botaninis palmių vaisių pavadinimas). Klevų pusbroliai platanai išsirenginėja patyliukais, nedemonstruodami savo rudeninės dramos spalvingame parade.

Vis tik įmanoma atsekti savo rudenį, bet reikia atidžiai įsižiūrėti į smulkias pėdutes. Šiandien teisingai rudeniškai lynoja. Jauku. Dūšioj meiliai murkia melancholija ir švelnutis liūdesio katinukas. Peržiūrinėju vakar susirinktas rudenines uogeles ir spalvotus lapelius. Vat taip po kruopelyte susirinksiu savo rudenėlį ir apsimesiu, kad minutėlei užsukau namo.

ruduo pamažiukais, lapų pašaliukais kopia į kalnus

aukščiau palipėjęs ir tvirčiau įsitveria kokios šakos

netgi išdrįsta atskelisti savo pūkuotają pusę
(Lietuviškas ruduo irgi širdyje švelnus, tik nesidemonstruoja)

va, iškišo nosį tas ruduo, kurį pažįstu

šitas uogeles irgi dedu į rudens krepšelį

šitų nepažįstu, bet tikrai tinka rudens temai

dar kartą atsisuku ir perskaičiuoju rudeninius atspalvius.
o mažu čia ruduo dar tik noksta, o mažu tiesiog nedrįsta taip staigiai imt ir visom spalvom išsitaškyt

Reiks kitą savaitgalį palypėt aukščiau į kalnus - gal kuriam slėnį aptiksim ryškesnių dėdės rudenėlio pėdsakų.